Žmonės Čevėje nurodo įvairias priežastis, kodėl atsidavę tyrinėja urvus. Kaip teigia R. Blakvel, daugelį jų veda „nepasotinamas smalsumas”. Ji ir K. Haklis savo aistrą ieškoti naujų praėjimų vadina manija. Tačiau tokiose paieškose įkarštis gali ir atvėsti. Daugeliui tyrinėtojų urvai taip pat reiškia galimybę visiškai mėgautis gyvenimu. Dienai išėję tyrinėti kitų Čevės angų, komandos narių trijulė […]

Be to, kitaip nei populiariajame Anapūrnos žiede, žygiuodami šiuo taku keliautojai ne apeis Anapūrnos kalnagūbrį ratu, o įžengs į jo gilumą.

  2002 m. Iberijos pusiasalio krūmynuose tykino mažiau nei šimtas šių trumpauodegių auksaakių plėšrūnių. Tačiau šiandien jų populiacija jau dešimteriopai didesnė: Ispanijoje ir Portugalijoje gyvena mažiausiai 1100 šios rūšies atstovių. Tokios lemtingos pažangos pasiekta per didžiules pastangas veisti šias kates nelaisvėje ir suteikus lūšims gamtos turto statusą. Šiai rūšiai padėjo ir įgimtas instinktas išlikti, nustebinęs […]

Fotografo Džoelo Sartorės (Joel Sartore) darbas labai įvairus: vieną dieną vyras gali riešutų sviestu tepti sieną sifakoms, o kitą – plauti pingvinų išmatas nuo gyvūnų fotosesijos grindų. Tačiau visa tai jis daro norėdamas įkvėpti mus visus saugoti gyvūnus. „Svajoju, kad žmonės pažvelgtų gyvūnams į akis, – sako jis. – Tikiuosi, matydami gyvūnus iš arti jie […]

  Naujai rastos Guangdedendron genties augalai tarpo tais laikais, kai visame pasaulyje medžiai dar tik ėmė leisti šaknis. Paplitus miškams visiems laikams pasikeitė Žemės atmosfera ir klimatas. Visų tipų ankstyvieji medžiai išnyko, bet Archaeopteris yra netiesioginis šiuolaikinių medžių protėvis. Pataisainių grupė, į kurią įeina ir Guangdedendron, išliko gerokai mažesnių augalų pavidalu.   Miško vaiduoklis Autorė […]

  Britų Kolumbijos miškų ekologijos profesorė metė iššūkį vyraujančiai teorijai, kad miškų medžiai yra vienas su kitu niekaip nesusiję organizmai. Jos eksperimentai atskleidė, kad medžiai yra tarpusavyje priklausomi ir dalijasi ištekliais per požeminius tinklus. S.Simard esė „Gyvybės priklauso nuo miškų” pabrėžia, kaip į šiuos ryšius remiasi visa ekosistema. Šiuo teiginiu ir grindžiamas visas mūsų specialus […]

Šiltėjant klimatui ir smarkėjant miškų gaisrams, viso pasaulio miškininkystės ekspertai ragina grįžti prie tradicinių metodų. Arnhemo Žemėje sausojo sezono pradžioje gaisrai kadaise būdavo kuriami sistemingai ir plačiai. Ugnis naudota medžioklei, augalijai atgaivinti, apeigoms. Pasak čiabuvių vyresniųjų, ugnis prikelia žemę, nudegusi žemė atgimsta. Net ir dabar čiabuviams įprasta patiems užsiimti gaisrų valdymu – pamačius žemę, kuriai […]

  Jeloustounas atspindi pasaulinę tendenciją. Klimatui šylant miškų gaisrai nuo Amazonės iki Arkties vis didėja, karštėja ir dažnėja. 2019- 2020 m. gaisrai Australijoje išdegino plotą, didesnį nei Lietuvos, Latvijos ir Estijos drauge sudėjus. Žala tikrai didelė. Bet dažnai sutelkiame dėmesį tik į ją ir nematome, kas vyksta žuvus medžiams: šiandien daugeliui miškų atsigauti labai sunku. […]

Deja, mokslininkai galvoja, kad šių gyvūnų populiacija šiandien sumažėjo daugiau nei dvigubai. Brakonieriai medžioja mažąsias pandas dėl jų kailio, tačiau dar didesnė problema, kai gyvūnų gyvenamieji plotai tampa žmonių teritorijomis. Šiose atokiose vietovėse apsigyvena vis daugiau žmonių, kurie iškerta medžius ir jų vietoje stato namus, dirba žemę. Mažosioms pandoms norintys pagelbėti mokslininkai turi suprasti, kokią […]