Gelbstint Jemeno istoriją
Stovėdama dulkėtoje išdžiūvusios upės vagoje ištiesiu kaklą bandydama apžiūrėti virš manęs stūksantį didžiulį statinį: eiles kruopščiai nutašytų akmenų, kurie maždaug prieš 2500 metų buvo be skiedinio suguldyti vienas ant kito ir kyla 15 m į blunkantį dykumos dangų.
Man neapsiverčia liežuvis šį senovės inžinerijos stebuklą pavadinti paprasta užtvanka. Kai dabartiniame Jemene buvo pastatyta Didžioji Maribo užtvanka, jos žemių ir akmenų sienos užtvėrė beveik dvigubai platesnę vagą nei Huverio užtvanka. Iki šiol stovintys milžiniški šliuzai priklausė sudėtingai sistemai, kontroliavusiai sezoninių liūčių srautą iš Jemeno aukštumų į išdžiūvusią dykumą rytuose, kur 9600 ha plote kūrėsi žemės ūkio oazės. Viso to viduryje stovėjo klestintis ekonomikos centras Maribas (Marib), iš kurio buvo valdoma arabų karalystė, labiausiai pagarsėjusi legendine valdove Bilkise – Biblijoje ir Korane vadinama Sabos karaliene.
Per kelis tūkstantmečius Sabos karalienės sostinė iš didžiausio pietų Arabijos miesto virto griūvančiu XXI a. provincijos centru, kuriame gyveno gentine santvarka pasižymintys ginkluoti žmonių grobikai, nepatenkinti centrine valdžia, gaunančia pajamas iš naftos ir dujų išteklių, kai tuo metu vietos gyventojai iš to neturi beveik jokios naudos.
Visa istorija publikuota „National Geographic“ 2022 m. rugsėjo numeryje.
