Dauguma pingvinu gyvena ten, kur šalta. Jie nepaiso atšiauraus vėjo, ciuožinėja ant pilvų ir plaukioja po ledu. Tik ne storasnapiai kuoduotieji pingvinai. Šie Naujosios Zelandijos drėgnuosiuose miškuose gyvenantys paukšciai nuo savo giminaičių skiriasi plunksnomis, neįprastais garsais ir sunkiai aptinkamais urvuose sukamais lizdais. Sužinok, kodėl jie laikomi pingvinų pasaulio maištininkais. Plačiau skaityk NG KIDS gruodžio mėnesio […]
Amazonės drėgnuosiuose miškuose gyvenantys avos genties žmonės papūgas augina kaip naminius gyvūnėlius. Ekvadoro vaoranių genties žmonės, įrodydami savo jėgą, plikomis rankomis turi sugauti anakondą. Kopinėdami medų Indijos jaravos genties žmonės ant laukinių bičių lizdų užpila atbaidančių augalų sulčių. Pietų Amerikos tukunos genties žmonės drožia jaguarų išvaizdos apeigines kaukes. Daugiau įdomybių ieškok NG KIDS gruodžio mėnesio […]
Nuošaliame Indijos kaime netoli Utar Pradešo miško prie medžio grandine prirakintas ilgalūpio lokio jauniklis gailiai suinkščia. Dviejų mėnesių mažylis nusilpęs, ištroškęs ir alkanas. Jam ant snukio žioji gili žaizda. Greta stovi iš džiunglių jį parsinešę ir jo motiną nušovę brakonieriai. Jie ketina nuvežti lokį į kaimyninį Nepalą ir ten parduoti žmonėms, kurie lokį laikytų prastomis […]
Džiunglių gilumoje stirkso grėsmingas smailių viršukalnių miškas. Kalkakmenio bokštai atrodo tarsi perkelti iš vaizdo žaidimo. Stulbinantis Cinži de Bemarahos gamtos draustinis plyti Vakarų Madagaskare – prie pietrytinio Afrikos kranto esančioje saloje. Nesunku suprasti, kodėl cinži vietine malagasių kalba reiškia „vieta, kur negalima vaikšcioti basomis”. Vis dėlto šiame atšiauriame kraštovaizdyje, į kurį mažai kas drįsta įkelti […]
Tvankiame dregnajame miške Centrineje Amerikoje 80 cm gyvatė vinguriuoja žemyn medžiu ieškodama grobio. Staiga pastebi ant gretimo lapo besiilsinčią skaniai atrodančią 8 cm raudonakę medvarlę. Staigiai puola ir kvaksė bematant atsiduria jos burnoje su besiraitančiu geluonimi. Tačiau gyvatė nusivilia – varlės skonis bjaurus, todėl ją iškart išspjauna. Sveika nusileidusi ant miško paklotės, varlė sumirksi didelėmis […]
Delaga (Delagha) – nedrąsus aštuonmetis pavargusiomis akimis; šis vaikas atrodo vyresnis, nei yra – jį subrandino išgyvenimai, kurių nepatiria net daugelis suaugusiųjų. Kai susitikau su berniuku netoli Serbijos ir Kroatijos sienos esančiame Adaševcų (Adasevci) pabėgėlių centre, jis be tikslo vaikštinėjo ir stūmė laiką. Daugumai tokio amžiaus vaikų be suaugusiųjų neleidžiama net pereiti gatvę, o Delaga […]
Vanduo. Švarus, gaivus, geriamasis vanduo. Ieškau jo daugiau nei trejus metus. Einu per pasaulį pėsčiomis. Seku išnykusiais pirmųjų akmens amžiuje planetą tyrinėjusių žmonių takais. Kelionės pradžioje Etiopijoje ėjau nuo kupranugarių girdyklų iki purvinų druskingų versmių. Chidžazo (Hejaz) dykumoje Arabijoje dūlinau nuo oazės iki oazės. Žiemiškose Kaukazo viršukalnėse troškau apsuptas tonų vandens – į kietą lyg […]
Maestro Chuano Floreso (Juan Flores) mokiniai padavė man raktą į dvasinį jaguarų pasaulį plastikinėje taurelėje. Joje buvo „vaistai” – sirupą primenantis Psychotria viridis ir svaigiojo kvaitulio, vadinamosios ajahuaskos, rudas nuoviras, kuris buvo virinamas dvi dienas, o paskui nukoštas į senus vandens butelius. Ceremonijos pradžioje maestro pašventino gėrimą iškvėptais mapačo – kaimiškojo tabako – dūmais. Tuomet […]
Eudženijaus Aliatos (Eugenio Alliata) kabinetas Jeruzalėje atrodo lyg priklausytų archeologui, kuris verčiau kapstytųsi po žemę, nei tvarkytųsi savo būstinėje. Lentynos užverstos kasinėjimų ataskaitomis, matavimo juostomis ir kitais šiam amatui būtinais įrankiais. Patalpa primena bet kurio kito Artimųjų Rytų archeologo kabinetą, išskyrus tai, kad E. Aliata dėvi šokolado spalvos pranciškonų vienuolio abitą, o jo buveinė yra […]
