Didžiosios Britanijos akmens amžiaus statybų bumas
Autorius Roff Smith
Fotografai Reuben Wu ir Alice Zoo
Maždaug prieš 4500 metų, baigiantis neolito erai (pačioje akmens amžiaus pabaigoje), pietinėje Didžiosios Britanijos dalyje tvyrojo ypatingos nuotaikos.
Sunku pasakyti, ar tai buvo religinis uolumas, bandymas padaryti įspūdį, artėjančių permainų nuojauta, bet šios nuotaikos užbūrė gyventojus ir paskatino įnirtingai statyti paminklus. Per stebėtinai trumpą laiką, galbūt vos per šimtmetį, žmonės, neturėję metalinių įrankių, arklių jėgos ir rato, pastatė daugybę milžiniškų akmeninių žiedų, didžiulių medinių palisadų ir didingų statmenų akmenų alėjų.
Tam jie kirto didžiausius medžius ir iškasė milijonus tonų žemės. Garsiausias to senovinio statybų bumo palikimas yra Stounhendžas – pulkelis statmenų akmenų, traukiantis milijonus lankytojų į Anglijoje esančią Solsberio (Salisbury) lygumą. Jau ne vieną šimtmetį šis senovinis megalitas glumina ir masina liudininkus, tarp jų viduramžių istoriką Henriką Hantingtonietį. Kiek žinoma, maždaug 1130 m. jis pirmasis paminėjo Stounhendžą rašytiniame šaltinyje paskelbdamas jį vienu iš Anglijos stebuklų ir pridurdamas, kad niekas nežino, kaip ir kodėl jis buvo pastatytas.
Visą straipsnį rasite „National Geographic“ 2022 m. rugpjūčio numeryje.
