Autorius John Bartlett
Fotografė Tamara Merino
Prasidėjus masinei gamybai drabužiai smarkiai atpigo, todėl vartotojai gerokai dažniau juos perka ir išmeta. Kur keliauja šie nebereikalingi daiktai?
Šiaurinėje Čilės dalyje esanti Atakamos dykuma driekiasi nuo Ramiojo vandenyno iki Andų. Ši bekraštė negyva raudonai oranžinių kanjonų ir smailių erdvė yra viena sausiausių dykumų Žemėje, todėl į ją plūsta visi prisiekę žvaigždžių stebėtojai, nes šviesuliai naktiniame dangaus skliaute čia spindi neįtikėtinai ryškiai. Sausas uolėtas kraštovaizdis taip primena Marsą, kad NASA net atvyksta į šią dykumą bandyti savo marsaeigių.
Tačiau Atakama garsėja ir sparčiai augančiu išmestų drabužių sąvartynu, kuris čia ėmė plėstis pasaulyje daugėjant masiškai gaminamų nebrangių drabužių, vadinamiems greitąja mada. Dėl šios tendencijos susidaro tiek daug atliekų, kad Jungtinės Tautos ją net vadina „ekstremalia aplinkosaugos ir socialine problema“. Tačiau užsukti šį čiaupą nelengva.
Situaciją iškalbingiausiai iliustruoja skaičiai. 2000–2014 m. drabužių gamyba visame pasaulyje padvigubėjo, vartotojai ėmė pirkti 60 proc. daugiau drabužių ir juos dėvi perpus trumpiau nei anksčiau. Apskaičiuota, kad trys penktadaliai visų drabužių sąvartynuose arba deginimo krosnyse atsiduria vos per metus nuo pagaminimo: kitaip sakant, kas sekundę išmetamas arba sudeginamas sunkvežimis panaudotų drabužių.
Visą pasakojimą skaitykite „National Geographic“ 2024 m. balandžio numeryje.