Netikėtos scenos iš akmens
Autorė Ann R. Williams
Fotografas Paolo Verzone
Neseniai baigtuose romėnų laikų sinagogos kasinėjimuose atskleista įmantrių mozaikų, kurios prieštarauja ilgai puoselėtiems įsitikinimams apie senovės žydų gyvenimą. 2010 m. vasarą ĮKOPUSI į saulės apšviestą kalvos viršūnę, nuo kurios matėsi Galilėjos jūra, archeologė Džodi Magnes (Jodi Magness) tiksliai nežinojo, ką ten ras.
Šioje vietoje šiaurrytinėje Izraelio dalyje kadaise stovėjo senovės žydų kaimas Hukokas, tačiau žemės paviršiuje tebuvo likusi šimtmečių senumo pastatų akmenų, šiuolaikinių nuolaužų ir dirvinių garstukų maišalynė.
Ankstyvojo judaizmo profesorė Šiaurės Karolinos universiteto Čapel Hilio padalinyje ir Nacionalinės geografijos draugijos tyrinėtoja Dž. Magnes daug metų vadovavo kasinėjimams Izraelyje ir įtarė, kad šią kalvos viršūnę verta patyrinėti. Kitą vasarą ji su komanda jau buvo atradusi akmens sieną, iš šiaurės į pietus besidriekiančią maždaug 2 m po žeme.
Keli požymiai – be kita ko, į Jeruzalės pusę atgręžta pagrindinių durų anga – rodė, kad tai yra maždaug prieš 1600 m., V a. pradžioje, pastatytos sinagogos apybrėžos. Panašių to laikotarpio pastatų grindys būdavo klotos akmens plokštėmis. Tačiau darbuodamasi toliau, komanda atkasė vis daugiau mažų mozaikos gabalėlių, vadinamųjų teserų, leidusių spėti, kad po žeme galbūt slypi kažkas išties nepaprasto.
Visą pasakojimą rasite „National Geographic“ 2024 m. balandžio numeryje.
