Stiklo amžius

Autorius Jay Bennett

Fotografas Christopher Payne

Šiuolaikinį pasaulį pirmyn varo stiklas – medžiaga, be kurios neapsieitų žmonija. Šiandien stiklas neatsiejamas nuo mūsų civilizacijos, bet mokslininkai bando jį radikaliai pakeisti.

Vėsią kovo popietę Kazuhiko Akiba su kolega stovėjo „Chiba Kogaku“ stiklo gamyklos kieme, Japonijoje, pasirengę atidengti savo naujausią kūrinį. Šakinis krautuvas atvežė maždaug nedidelio maudynių kubilo dydžio molinį tiglį ir pastatė prieš juos.

Žydromis įmonės uniformomis vilkintys vyrai užsidėjo apsauginius akinius ir užsimovė pirštines. Pasiėmę po kūjį, užsimojo virš galvos ir trenkė į išorinius tiglio kraštus. Tvirtais smūgiais nuskėlus storą keramikos sluoksnį atsiskleidė vertingas turinys – kieta, švytinti medžiaga, suspindusi popietės saulėje. Ji žėrėjo blyškiai žydrais atspalviais tarsi Arkties ledas. Ryčiau nuo Tokijo tarp žemės riešutų ūkių įsikūrusioje „Chiba Kogaku“ gamykloje stiklas rankų darbo moliniuose tigliuose gaminamas daugiau nei 50 metų. Šis metodas išrastas XIX a. pradžioje, kai šveicaras lęšių gamintojas Pjeras Lui Ginanas (Pierre-Louis Guinand) pirmasis panaudojo keramines maišykles lydytam stiklui maišyti.