Majų paslaptys
Autorius Tom Clynes
Fotografas Rubén Salgado Escudero
Majų sukurtą pasaulį šimtmečius gaubė džiunglės. Dabar revoliucinė technologija atskleidžia jo stulbinantį mastą ir sudėtingumą. Abu Taleino (Tulane) universiteto archeologai, Nacionalinės geografijos draugijos tyrinėtojai, drauge sudėjus Centrinės Amerikos džiunglėse dirbo dešimtmečius. Ieškant lobių, kuriuos paliko tūkstančius metų klestėjusi ir paslaptingai po tankiomis giriomis išnykusi Majų civilizacija, neišvengiamai tekdavo kęsti varginantį karštį bei drėgmę ir saugotis kraugeriškų laukinių gyvūnų bei ginkluotų radaviečių plėšikų.
Taigi atrodė ironiška, kone nesąžininga, kad didžiausią atradimą šiuodu mokslininkai padarė sėdėdami prie kompiuterio oro kondicionieriumi vėdinamame Naujojo Orleano biure. Kolegos Fransisko Estrados-Belio (Francisco Estrada-Belli) stebimas Taleino universiteto mokslininkas Marselas Kanutas (Marcello Canuto) atidarė šiaurinėje Gvatemalos dalyje esančio miško aeronuotrauką. Iš pradžių ekrane buvo matyti tik medžių viršūnės. Tačiau ši nuotrauka buvo padaryta naudojant technologiją, vadinamą lidaru (šviesos aptikimo ir atstumo nustatymu).
Du tūkstantmečius dešimtys Majų miestų-valstybių varžėsi dėl viršenybės: prekiavo, bendravo ir kariavo. XVI a. paskutinius šių kovų išlikėlius užkariavo Ispanija. Šiandien lazerinė nuotolinio skenavimo technologija, vadinama lidaru, skverbiasi per susiraizgiusias džiungles ir atskleidžia nepalyginti išsamesnį vaizdą, kaip milijonai senovės žmonių gyveno daugiau nei 6000 gyvenviečių.
Pasakojimą apie mokslininkų naujus majų civilizacijos atradimus rasite „National Geographic“ 2024 m. kovo numeryje.
