Ugnis ir ledas

Autorius Freddie Wilkinson

Fotografas Renan Ozturk

Pasaulyje yra apie 1350 potencialiai aktyvių ugnikalnių, bet patvirtinti nuolatiniai išsilydžiusių uolienų ežerai telkšo tik aštuoniuose iš jų. Paprastai po ugnikalnio išsiveržimo atmosferos veikiama lava atvėsta ir sukietėja į tvirtą uolinį kamštį, sulaikantį šilumą bei dujas (ir galintį paruošti ugnikalnį naujam sprogimui).

Tačiau atviruose ugnikalniuose kanalai, jungiantys paviršių su giliai apačioje esančia magmos kamera, neužsisandarina. Kad susiformuotų lavos ežeras, pakankamai didelis slėgis turi išstumti lavą į paviršių, panašiai kaip vandens slėgis fontane. Tačiau kad toks ežeras išliktų, slėgis turi būti palaikomas nuolat, o iš magmos šachtos kylančios šilumos ir lavos vėsimo spartos santykis turi būti nepriekaištingai subalansuotas.

Mokslininkai jau seniai įtarė, kad pietinėje Atlanto vandenyno dalyje esančios salos ugnikalnyje tyvuliuoja vienas iš retai pasitaikančių lavos ežerų. Norėdami jį ištirti, jie turėjo nukeliauti į vieną atokiausių planetos vietų. Šis tyrimas patraukė Londono universitetinio koledžo profesorės Emos Nikolson dėmesį. Kad ir kokios tikslios palydovinės nuotraukos, ji žinojo, jog patvirtinti lavos ežero egzistavimą ant Maiklo kalno ir jį ištirti galima tik užlipus iki kraterio ir paėmus iš jo mėginių.

Ant vėjų talžomos Maiklo (Michael) kalno viršūnės krašto, stūksančio virš Sonderso (Saunders)
salos, jau šiek tiek po 16.00 val. Ši sala, esanti negyvenamame Pietų Sandvičo (South Sandwich) salyne, yra viena iš atokiausių vietų Žemėje – maždaug už 800 km nuo artimiausios nuolatinės stoties Pietų Džordžijoje (South Georgia) ir už daugiau kaip 1600 km nuo artimiausių laivybos maršrutų. Iš visų žmonių arčiausiai Emos ir jos ekspedicijos bendražygių yra septyni astronautai, dirbantys Tarptautinėje kosminėje stotyje, kuri kas pusantros valandos vis praskrenda maždaug 400 km aukštyje.

Tačiau po kelerių metų planavimo ir sunkios 2250 km kelionės per neramią, ledkalniais nusagstytą jūrą 33-ejų metų vulkanologė jau beveik tapo pirmąja mokslininke, iš vidaus ištyrusia Maiklo kalno kraterį, kur ji tikisi surinkti naujų duomenų apie vis dar menkai pažįstamus žemės gelmių procesus. Tačiau Maiklo ugnikalnis savo paslapčių lengvai neišduoda.

Pasakojimą apie pavojingą ekspediciją skaitykite „National Geographic“ 2023 m. lapkričio numeryje.