Kaip išvalyti orą
Autorius Sam Howe Verhovek
Fotografas Davide Monteleone
Pastaruosius kelis šimtmečius kasdami, kirsdami, degindami, gręždami, siurbdami, ardydami, kaldami, kūrendami, šviesdami, leisdami, važinėdami ir skraidydami į žemės atmosferą išmetame 2,4 trln. tonų anglies dioksido. Tiek CO2 kasmet išmestų 522 mlrd. automobilių, t. y. po 65 automobilius kiekvienam dabartiniam pasaulio gyventojui. Šiuo metu beveik visa CO2 sekvestracija vyksta gamtoje ir taikant tradicinius gamtinius sprendimus, pavyzdžiui, sodinant medžius ir keičiant ūkininkavimo metodus, kad dirvožemyje būtų galima sukaupti daugiau anglies.
Kol kas tokiomis ištaigingomis technologijomis, kaip tiesioginio anglies dioksido surinkimo iš oro įrenginys, kurio sugautą anglies dioksidą „Carbfix“ Islandijoje leidžia po žeme, pašalinama vos 0,1 % CO2. Anot Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos, kad įveiktume šią krizę, sodinti medžius ir dirbti žemę nepakaks, ypač atsižvelgiant į tai, kad tam gali būti naudojama žemė ir vanduo, kurių reikia auginti maistui. Tačiau anglies dioksido šalinimo technologijos vis dar pernelyg brangios, o jų veiksmingumas dideliu mastu neįrodytas, nors pamatinė idėja plėtojama jau kurį laiką. Kaip ir šaltoji branduolių sintezė arba žaliasis vandenilis, šis revoliucinis sprendimas niekaip neįsibėgėja.
Pagal svorį rudadumbliai ir kitos jūržolės sukaupia daugiau CO2 už medžius. Maria Laura Babahekian nuotraukoje užfiksuota meksikietė, nardymo be įrangos specialistė Kamila Džaber (Camila Jaber), per 2022 m. ekspediciją tyrinėja neaprėpiamą rudadumblių mišką prie Argentinos Ugnies Žemės (Tierra del Fuego) krantų siekdama nustatyti, ar Patagonijos povandeniniai makrodumblių miškai išplėsti gali tapti vienu reikšmingiausių anglies dioksido kaupiklių planetoje.
Visą pasakojimą ir 12 CO2 šalinimo metodų skaitykite „National Geographic“ 2023 lapkričio numeryje.
