Laiko kelionė į senovines galaktikas
Autorius Jay Bennett
Kai visata dar buvo visai jauna, prieš daugiau kaip 13,5 mlrd. metų, tamsioje bedugnėje nešvietė nė viena žvaigždė. Astronomai šią epochą vadina tamsiaisiais amžiais, kai kosmose buvo pilna vandenilio ir helio dujų – žaliavos visiems būsimiems pasauliams.
Mokslininkai dešimtmečius pildė Visatos atsiradimo istorijos puslapius, bet per pastaruosius metus didžiausias ir pažangiausias kada nors sukurtas kosminis teleskopas ėmė perrašinėti pirmuosius šios istorijos skyrius. Džeimso Vebo kosminio teleskopo įžvelgtos senovinės galaktikos yra ryškesnės, gausesnės ir aktyvesnės, nei tikėtasi, ir atskleidžia siautulingą erdvėlaikio epopėjos pradžią. Vis dėlto šis prietaisas neįžiūri pirmųjų žvaigždžių, nes jos nebuvo pakankamai ryškios, tad jų neįmanoma atskirti vienos nuo kitos. Šios ankstyvosios milžinės buvo nepaprastai karštos ir užaugdavo itin didelės, o po kelių milijonų metų nuo atsiradimo sprogdavo supernovomis. Astronominiu mastu tai tik akimirka.
Egzistavo ir kita paslaptinga materija, vadinama tamsiąja medžiaga, kurios gravitacija traukė dujas į sudėtingą tinklą. Visatai plečiantis ir vėstant, dalis tamsiosios medžiagos susitelkė į didžiulius kamuolius, kurie ėmė stumti dujas į savo centrą. Didėjantis gravitacinis slėgis šiose aureolėse, kaip jas pavadino astronomai, privertė vandenilio atomus jungtis į helį ir įžiebė pirmąsias pirmapradės Visatos žvaigždes.
Vieną iš tokių kosminės aušros kibirkščių stebėjau pro trimačio vaizdo akinius. Sėdėdamas priešais projektorių Stanfordo universiteto F. Kavlio dalelių astro zikos ir kosmologijos institute stebėjausi tamsiosios medžiagos gijomis, kurios Visatai plečiantis šakojosi tarp aureolių vaiduokliška pilka spalva. Naujai gimusių žvaigždžių sūkuriai spiralėmis sukosi į aureolių centrus, kur susiformavo pirmosios galaktikos.
Mokslininkai dešimtmečius pildė Visatos atsiradimo istorijos puslapius, bet per pastaruosius metus didžiausias ir pažangiausias kada nors sukurtas kosminis teleskopas ėmė perrašinėti pirmuosius šios istorijos skyrius.
Apie tai plačiau skaitykite „National Geographic“ 2023 m. spalio žurnalo numeryje.
