Aukštyn ir tolyn

Autorius Michael Greshko

Fotografas Dan Winters

Dizaineris Alberto Lucas López

NASA agentūrai, siekiančiai pirmą kartą po daugiau nei 50 metų vėl nuskraidinti žmones į Mėnulį, ši 2022 m. misija, pavadinta „Artemis I“, tapo svarbiu įvykiu. Jei viskas klostysis pagal planą, jau 2024 m. lapkritį „Artemis II“ įgula pakils į skrydį Mėnulio link.

2025 m. pabaigoje įvyktų misija „Artemis III“, per kurią įgula nusileis Žemės palydovo paviršiuje. O paskui jau būtų vykdomos kitos misijos, skirtos įsikurti Mėnulyje ilgesniam laikui.

Kodėl žmonija nori grįžti į Mėnulį? Pirma, mūsų planetos palydovo paviršiuje slepiasi dar daug mokslininkus dominančių paslapčių. Jo uolienos ir dulkės liudija apie 4,5 mlrd. metų besikeičiančią Saulės veiklą. Jo krateriai gali atskleisti duomenų apie senovinį bombardavimą, kurio kadaise teko paragauti ir Žemei. NASA atrinko 13 vietų, kur galėtų nusileisti misija „Artemis III“. Nusileidę astronautai galėtų tirti kraterius, į kuriuos nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai, ir užšalusias įdubas, skendinčias tamsoje jau maždaug 2 mlrd. metų. Žemesnėje nei –200 °C temperatūroje ledas, amoniakas bei metanas išlieka užšalę ir galėtų tapti parankiomis atsargomis, jei čia būtų įkurta Mėnulio bazė.

Be to, Mėnulis neatsiejamas nuo pasiruošimo astronautų skry­ džiui į Marsą, kuris galėtų įvykti šio amžiaus ketvirtajame dešimt­ metyje, siekiant išsiaiškinti, ar raudonojoje planetoje kada nors būta gyvybės. Mėnulis ir Marsas skiriasi, tačiau abu šie dangaus kūnai yra atšiaurūs ir abiejuose prireiks panašių technologijų, tokių kaip sandarios buveinės ir pažangūs kosminiai kostiumai. O juk iki Mėnulio – vos kelios dienos skrydžio. Su šiandieniniais varikliais pasiekti Marsą gali prireikti 7–9 mėnesių.

„Artemis“ programa neapsiėjo be iššūkių. Ji buvo ne kartą atidėta. Išlaidos jau viršytos milijardais JAV dolerių. Nuolat susiduriama su skeptiškomis abejonėmis, ar žmonėms aps­kritai reikalingi kosmoso tyrimai. Tačiau jei „Artemis“ pavyks įgyvendinti, ji ne tik sugrąžins astronautus į Mėnulį, bet ir pradės didžiulių galimybių ir nuolankios atsakomybės erą, kai žmonija reguliariai gyvens ir dirbs kituose pasauliuose. „Tai visiškai nau­ jas kosmoso tyrinėjimų puslapis“, – mano NASA vyriausiasis tyrinėjimų mokslininkas Džeikobas Bličeris (Jacob Bleacher).

Visą pasakojimą rasite „National Geographic“ 2023 m. spalio numeryje.