Kraštutinumų metai

Fotografas Stefano Unterthiner

Svalbarde už žygeivių pamėgtų viršukalnių driekiasi Sasenfjordeno (Sassenfjorden) įlanka. Kadaise mažesni šio Norvegijai priklausančio salyno fjordai žiemą užšaldavo, bet atšilus klimatui kai kuriuose iš jų vanduo srūva visus metus. „Pasijunti menkas“, – Stefanas Untertineris bandydamas apibūdinti Svalbardą – toli Arktyje esantį Norvegijos salyną, kur jis su šeima praleido visus metus.

2019 m. italas fotografas su žmona Stefani (Stéphanie) ir mažamečiu sūnumi bei dukra vos persikėlęs į didžiausią Svalbardo gyvenvietę Longjyrbieną (Longyearbyen) pasijuto jaukiai: miestelyje gyvena tik apie 2100 žmonių – mokslininkų, kelionių organizatorių ir studentų, bet jie čia susirinko iš viso pasaulio. Norėdamas sužinoti, kaip kinta pažeidžiama ekosistema šioje sparčiausiai šylančioje Žemės vietoje, S. Untertineris ėmė dairytis arktinės gyvūnijos ir augalijos.

Jis keliavo sniego motociklu ir pėsčiomis, apsirūpinęs žiūronais, šautuvu, be kurio čia nevalia eiti į laukinę gamtą, ir fotoaparatu. Fotografas pastebėjo, kad fjorduose tirpsta ledynai, daugėja sniego griūčių, o lietaus merkiamas amžinasis įšalas ledu aptraukia augalus, kuriais minta laukiniai gyvūnai.

Fotopasakojimą rasite „National Geographic“ 2023 m. gegužės numeryje.