Gyvenimas tęsiasi
Autorė Rania Abouzeid
Fotografė Rena Effendi
Libanas – tai senovinis kraštas, įsiterpęs tarp Izraelio, Sirijos ir Viduržemio jūros. Šį 18 oficialiai pripažintų religijų skiautinį drasko daugybė takoskyrų ir -izmų: sektantizmas, klasinė diskriminacija, idėjinis susiskaldymas, nepotizmas, rasizmas. Teigiama, kad Libane gyventojų skaičius viršija 6 mln., bet tiksliai niekas nežino: vengiant paliesti jautrų demografinį religinį klausimą paskutinį kartą gyventojai buvo surašyti 1932 m. Šalyje taip pat gyvena daugiau kaip 2 mln. sirų ir palestiniečių pabėgėlių. Pagal vienam gyventojui tenkantį pabėgėlių skaičių ši valstybė kone pirmauja visame pasaulyje.
Ekonomikos žlugimas. Katastrofiškas sprogimas. Nesėkminga politika. Pabėgėlių krizė. Iš pažiūros neįveikiami Libano iššūkiai bando nepalaužiamą jo žmonių dvasią. Norėdami paaiškinti, kiep jiems pavyksta išgyventi, libaniečiai dažnai pasitelkia šnekamosios kalbos žodį imtamsahna, kuris reiškia, kad jų oda stora kaip krokodilo.
Šiandien Libane kasdienybe tapo sunkumas, nuovargis ir pažeminimas. Per pastaruosius kelerius
metus libaniečiai išgyveno dvi katastrofas – tokias dideles, kad iš esmės šalies istoriją galima dalyti į laikotarpį iki jų ir po to. Ironiška, bet prieš pirmąją iš šių nelaimių – ekonomikos žlugimą – visi dėjo didžiules viltis, kad jau tuoj prasidės realios permainos.
Nuotraukoje: Didelę teritoriją užimančiuose romėnų griuvėsiuose Baalbeko mieste, Bekaa slėnyje, Libane stūkso Bakchto šventykla. Baalbekas įtrauktas į pasaulio paveldo objektų sąrašą. Visame Libane apstu griuvėsių, liudijančių kiek daug civilizacijų vadino šį kraštą savo namais, įkaitant persus, bizantiečius, Omejadus ir kryžiuočius.
Visą pasakojimą rasite „National Geographic“ 2023 m. kovo numeryje.
