Autorius Gleb Raygorodetsky
Fotografas Kiliii Yüyan
22 tūkst. gyventojų turinčioje Ramiojo vandenyno salų valstybėje aplinkos apsauga yra pirmoje vietoje. Palau gamtosaugos priemonės išsiplėtė 2020 m. įsteigus nacionalinį jūros draustinį. Ši viena didžiausių pasaulyje saugomų jūrų teritorijų gina 80 proc. Palau salyno vandenų ir daugiau kaip 474 tūkst. km2 vakarinės Ramiojo vandenyno dalies nuo išnaudojimo, įskaitant kasybą ir žvejybą.
Šioje valstybėje jūrinė biologinė įvairovė yra viena didžiausių visoje Mikronezijoje: čia auga šimtai kietųjų bei minkštųjų koralų ir kempinių rūšių, daugiau kaip 1300 rifų žuvų rūšių, taip pat dideli tunų, buriažuvių, ryklių ir rajų ištekliai. Fondas ir draustinis vadovaujasi Palau tradicine bulo praktika: tam tikrose rifų zonose ir tam tikru metų laiku žvejyba yra ribojama, kad būtų sudarytos sąlygos rifams atsinaujinti.
Padedamas JAV įsikūrusių aplinkosaugos organizacijų dabartinis Palau prezidentas ėmė ieškoti būdų, kaip pakeisti draustinio ribas, kad būtų galima gauti daugiau pajamų iš komercinės žvejybos, iš dalies reaguojant į ekonominį nuosmukį, kurį sukėlė COVID-19 pandemija. Komercinės žvejybos Palau salyne suaktyvėjimas neabejotinai turės įtakos jūrų biologinei įvairovei. Tačiau, kad ir kaip būtų stumdomos nacionalinio draustinio ribos, tai nepanaikins Hocarihio saugomos teritorijos statuso, nes draustiniu ir rifais toliau rūpinasi Hatohobėjaus gyventojai.
Nuotraukoje: Uolų (Rock) salų Pietų lagūnoje plaukioja madagaskariniai naktiniai rykliai. Salyne įsikūrusi Palau valstybė 2009 m. tapo pirmąja, įsteigusia ryklių prieglobstį.