Čiabuvių naujovių skatinimas
Autorė Deb Haaland
Fotografas Ryan Redcorn
Sališų ir kutenajų genčių konfederacijos (CSKT) nariai Plokščiagalvių indėnų rezervate, Montanos valstijoje, sako, kad iš visų nuostolių, kuriuos patyrė jų žemynas, Didžiųjų lygumų sunaikinimas yra viena ryškiausių netekčių.
Pradėjusi užkariauti vietines tautas JAV federalinė valdžia manė, kad vadinamąją indėnų problemą – čiabuvių bendruomenių gyvenimą ir klestėjimą teritorijose, kurių gviešėsi kolonistai naujakuriai ir federalinė vyriausybė, – galima išspręsti sunaikinant čiabuvių maisto ir pragyvenimo šaltinius. Taigi ginkluoti vyrai tiesiog iššaudė dešimtis milijonų bizonų.
Tai sukėlė grandininę ekosistemų griūtį, kuri, persipynusi su dabartine klimato krize, sukėlė katastrofą protėvių žemėse ir ekosistemose, nuo kurių mes visi esame priklausomi. CSKT konfederacijai šią netektį dar labiau sustiprino 1908 m. federalinės valdžios vienašališkai nusavinta beveik 77 km2 teritorija pačiame Plokščiagalvių rezervato centre. Laimė, jų istorija tuo nesibaigia, nes bizonai atsparūs, čiabuviai išliko, o jų naujovės ilgalaikės.
CSKT gali pelnytai prisiimti nuopelnus už tai, kad padėjo išgelbėti bizonus nuo išnykimo. Taikant sėkmingą bendrą valdymą, čiabuvių žinios – per tūkstantmečius įgytas gilus žemės ir laukinės gamtos pažinimas – panaudojamas kaip viena svarbiausių strategijų klimato krizei įveikti. Šios žinios gali būti realizuojamos labai įvairiai: nuo tradicinių metodų miškų gaisrams kontroliuoti ir ekosistemoms atkurti iki buveinių ir laukinės gamtos saugojimo. Svarbiausia, kad dedant šias pastangas genčių balsas ir jų žinios visada būtų pirmoje vietoje.
Visą pasakojimą rasite „National Geographic“ 2024 m. liepos-rugpjūčio numeryje.
Nuotr.: Elijah Pilchard
