Uždegimo amžius
Autorė Emily Sohn
Iliustratorius Brian Cronin
Uždegimas turi blogą reputaciją. Paimkime įvairiausias priešuždegimines dietas, papildus, vaistus ir gyvensenos patarimus, kuriais siekiama vienaip ar kitaip palengvinti dėl sužeidimo ar infekcijos pasireiškiančius nemalonius simptomus, tokius kaip paraudimas, skausmas, karštis ar patinimas. Tačiau tiesa kur kas sudėtingesnė ir galbūt gali duoti naudos.
Po šimtmečius trukusių diskusijų ir tyrimų mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kad uždegimas yra ne tik priešas, bet ir didvyris. Idealiu atveju šis fiziologinis procesas, be kita ko, nugali infekcijas, neleidžia išbujoti navikams, padeda gyti traumoms ir vakcinas paverčia ilgalaike apsauga nuo ligų.
Tiesą sakant, mes neišgyventume be visų tų įvairių uždegimo vaidmenų, kuriuos jis atlieka kasdienėje mūsų organizmo veikloje. Tačiau, kaip ir daugelio kitų biologinių reakcijų atveju, pavojus slypi kiekyje. Praėjus pirminei infekcijai ar sužeidimui, organizme likęs rusenti lėtinis uždegimas gali pakeisti funkcijas ir sukelti ilgalaikius negalavimus, pavyzdžiui, širdies ir onkologines ligas, II tipo cukrinį diabetą, depresiją ir Alzheimerio ligą.
Daugelis šių ligų dažniau pasireiškia senstant, o šis procesas jau pats savaime lemia didesnį uždegimo lygį. Imuninė sistema gali imti pulti paties organizmo audinius, todėl susergama autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, išsėtinė sklerozė ir Krono liga. Mokslininkai sutaria, kad uždegimas nėra savaime blogas ar geras: jo reikia tik tiek, kiek reikia, priklausomai nuo situacijos.
