Autorius Craig Welch
Fotografas Justin Jin
Mažėjant vaikų mirtingumui ir ilgėjant vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei, žmonių skaičius Žemėje per mažiau nei 50 metų padvigubėjo. Specialistai teigia, kad ši tendencija dar gali pasikeisti. Tai nulems tokios priežastys kaip riboti ištekliai ir klimato kaita.
Pasiekėme naują žmonijos kelionės etapą. Praėjusių metų lapkritį Jungtinių Tautų duomenimis, žmonių skaičius Žemėje pasiekė 8 mlrd. Gyventojų skaičius padvigubėjo per mažiau nei 50 metų vos nuo 1974 m., kai Jungtinės Tautos subūrė pasaulio šalis į pirmąją tarpvyriausybinę konferenciją, skirtą gyventojų skaičiaus augimo problemai spręsti.
Tuo metu tik trijuose pasaulio didmiesčiuose gyveno 10 mln. ar daugiau žmonių: Niujorke, Tokijuje ir Meksike. Šiandien tokių miestų jau daugiau nei 30.
Šio sprogimo priežastys gerai žinomos: sparčiai ir nepaliaujamai tobulėjanti medicina, sanitarinės sąlygos ir pasėlių derlingumas. Dėl to mažėja vaikų mirtingumas ir ilgėja tikėtina gyvenimo trukmė. Tarptautinio taikomosios sistemų analizės instituto Austrijoje ir Sveikatos matavimo ir vertinimo instituto Siatle demografai prognozuoja, kad dar šiame šimtmetyje žmonių skaičius planetoje pasieks ati- tinkamai 9,4 mlrd. arba 9,7 mlrd. Jungtinių Tautų ekspertai mano, kad iki amžiaus pabaigos mūsų gali būti net 10,4 mlrd.
Tačiau šie skaičiai slepia įdomias permainas. Manoma, kad kažkada tarp šimtmečio vidurio ir 2100 m. nenutrūkstamas žmonijos augimas staiga liausis. Laukia šis tas nauja. „Visuotinai sutariama, kad dar iki šio šimtmečio pabaigos pasaulio gyventojų skaičius greičiausiai pasieks aukščiausią tašką“, – sako Patrikas Gerlandas (Patrick Gerland), atsakingas už Jungtinių Tautų gyventojų skyriaus prognozes.
Šiandien gyvenantys vaikai ir kai kurie suaugusieji gali būti pirmieji žmonės per šimtus, o gal net tūkstančius metų, kurie pamatys, kaip Žemės gyventojų skaičius nebeauga, o gal net ima mažėti, ir tai turės sunkiai suvokiamų pasekmių.
Visą straipsnį rasite„National Geographic“ 2023 m. balandžio numeryje.