Bičių paslaptys

Vos medunešių bičių šeima spėjo apsigyventi, kai teko gintis.

Pavojų sukėlė ne varozės erkės, pesticidai, nykstančių šeimų sindromas ar daugybė kitų šiandien visame pasaulyje medunešėms bitėms gresiančių nelaimių, bet širšės, kurios šalia mažų plaukuotų bičių atrodė kaip raudonakės milžinės. Per vos akimirką trunkantį puolimą plėšrūnės ore pačiupdavo bites ir nuskrisdavo nešinos jomis, vėliau sutraiškydavo ir sumaitindavo alkanoms širšių lervoms.

Viena prieš vieną, medunešė bitė neprilygsta širšei. Beveik 4 cm ilgio širšė turi galingus žiauturus, kuriais gali sutraiškyti smulkesnius vabzdžius. Širšėms intensyviai puolant, keletą pirmųjų dienų bitės atrodė bejėgės.

„Pamaniau, kad jei širšės nesustos, pražudys visą mano bičių šeimą”, – sako kieme Langeno (Langen) mieste Vokietijoje medunešes bites laikantis fotografas Ingas Arndtas (Ingo Arndt).

Tačiau savaitės pabaigoje bitės įgudo atlaikyti puolimą. Jos ėmė spiestis netoli lizdo landos ir tarsi susipynė į gyvą sargybinių kilimą. Kaskart, kai širšė priskrisdavo per arti, kelios sargybinės užšokdavo ant grobikės ir imdavo grumtis. Po akimirkos užsiropšdavo dar daugiau bičių ir prispausdavo širšę.

Plačiau skaitykite kovo mėnesio numeryje.