Galas šiukšlėms
Amsterdame susipažinau su vyru, kuris man pasakojo apie nematomas mūsų gyvenimo sroves – stebuklingus ir drauge žalingus žaliavų ir produktų srautus, kuriuos išgauna ir pagamina 7,7 mlrd. pasaulio gyventojų. Tai lyg bendra mūsų visų medžiagų apykaita. Tą gaivų rudens rytą sėdėjau Osterparke (Oosterpark) stūksančiame nuostabiame sename mūriniame pastate su vingiuotais koridoriais, didingomis laiptinėmis ir dekoratyviniais bokšteliais. Prieš šimtmetį, kai olandai vis dar plukdė kavą, naftą ir gumą iš savo kolonijos Indonezijoje, šis pastatas buvo pastatytas kaip kolonijinių tyrimų institutas. Dabar jame kuriasi geradarės organizacijos. Viena jų, kurioje dirba Markas de Vitas (Marc de Wit), vadinasi „Circle Economy” ir priklauso energingam tarptautiniam judėjimui, siekiančiam pakeisti beveik visą pastarųjų dviejų šimtmečių žmonijos elgseną – nuo garo variklio išradimo, „jei jau reikia tikslaus istorinio taško”, kaip sako M. de Vitas.
39-erių M. de Vitas – malonus, akiniuotas, kiek susivėlęs vyras, turintis chemiko išsilavinimą. Atsivertęs lankstinuką jis išskleidė diagramą, kurią pavadino „mūsų pasaulinės ekonomikos rentgeno nuotrauka”. Kitaip nei ciklais veikiančios gamtinės ekosistemos (augalai auga dirvožemyje, gyvūnai ėda augalus, mėšlas tręšia dirvožemį), pramonės ekonomika dažniausiai yra linijinė. Minėtoje lopdiagramoje storos spalvotos srovės, žyminčios keturių tipų žaliavas – mineralus, rūdas, iškastinį kurą ir biomasę, – srūva iš kairės į dešinę: susiskaidydamos ir vėl susipindamos jos virsta gaminiais, tenkinančiais septynis žmogaus poreikius. Smėlis tampa betoniniais daugiabučiais šešiuose žemynuose. Metalas – laivais, automobiliais ir kombainais (vien maistui per metus surenkame 20,1 mlrd. tonų biomasės). Iškastinis kuras teikia šioms transporto priemonėms energiją, šildo būstus, taip pat virsta plastiku ir įvairiausiais daiktais. 2015 m. bendras srautas į mūsų ekonomiką sudarė 92,8 mlrd. tonų.
Plačiau skaitykite kovo mėnesio numeryje.
