Plastiko istorija
Iš pirmo žvilgsnio gali būti sunku suprasti, kas sieja tokius daiktus kaip dantų šepetėliai, padangos, cigaretės ir batai.
Bet atidžiau įsižiūrėję pamatysite, kad, kaip ir daugelis kitų kasdien mus supančių daiktų, jie daugiau ar mažiau pagaminti iš stebuklingos medžiagos – plastiko.
Ta medžiaga dabar tapo pasauline problema. Kadangi neretai plastikas maišomas su kitomis medžiagomis, tarkim, kitų rūšių plastiku, pavyzdžiui, gaminant batus, kartais jį sunku arba net neįmanoma perdirbti. Daug kur net nėra galimybių jį perdirbti, sudeginti arba išvežti į sąvartyną, ką jau kalbėti apie visas šiukšles, kurios atsiduria upėse ir galiausiai vandenynuose. Taigi labai dažnai trumpai pasitarnavę plastikiniai daiktai šimtmečiams virsta atliekomis.
Jie išmetami į upes ir išplaunami į vandenynus. Ten suskyla į daleles, vadinamąjį mikroplastiką. Tas daleles ryja dideli ir maži jūriniai gyvūnai. Jos susimaišo su jūros druska ir patenka į mūsų organizmą. Kokį poveikį tai daro mūsų sveikatai, dar nežinome. Pačias smulkiausias daleles, vadinamąjį nanoplastiką, net galime įkvėpti: neseniai mokslininkai tokių dalelių rado atokiausiose viršukalnėse ir net Arktyje, kur jas atneša vėjai, lietus ir sniegas.
Stebuklinga medžiaga tapo košmaru.
Šiandien vis sunkiau išsaugoti tą stebuklą išvengiant nemalonumų. Jau pusę šimtmečio aplinkosaugininkų atsakymas yra „mažiau vartoti, naudoti pakartotinai ir perdirbti”. Tačiau plastikiniais gaminiais arba pakuotėmis prekiaujančios įmonės beveik neturi akstino mažinti vartojimą ar skatinti pakartotinį panaudojimą, o perdirbimas, kadaise laikytas panacėja, neretai yra sudėtingas ir brangus. Vis dėlto plastiko tarša virto pasauline problema, išaugo jos keliami pavojai ir visuomenė juos vis geriau supranta.
Plačiau skaitykite gruodžio mėnesio numeryje.
