Putino karta
Mums susitikus viešbutyje prie geležinkelio stoties jis niekaip nesugalvoja, kur mane nusivesti, todėl tiesiog patraukiame pasivaikščioti po Žemutinio Tagilo dulkėtas vasaros gatves. Šis triukšmingas pramoninis miestas – rytiniuose Uralo kalnų šlaituose. Saša Makarevičius yra 24-erių betonuotojas ilgais šviesiais už nugaros
surištais plaukais, apsivilkęs džinsine liemene su konfederatų vėliavos antsiuvu.
Praeiname nedidelį vienaukštį kubo formos pastatą, papuoštą sovietinėmis raudonomis žvaigždėmis ir juoda bei oranžine Šv. Georgijaus juostele su imperiniais, sovietiniais bei rusiškais kariniais medaliais. „Galėtume užeiti, – gūžteli Saša. – Bet ten pilna žmonių iš paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio.”
Saša irgi patyrė tą paskutinį dešimtmetį. 1991 m. gruodį, vos keli mėnesiai iki jo gimimo, virš Kremliaus iškeltą Sovietų Sąjungos vėliavą pakeitė Rusijos trispalvė. Po to prasidėjusį dešimtmetį rusai prisimena su pasibaisėjimu. Lūkesčius, kad į šalį ateis vakarietiška gyvenimo kokybė, užgožė skaudi tikrovė: nėra lengva pereiti nuo planinės ekonomikos prie rinkos ekonomikos ir atnešti demokratiją visuomenei, šimtmečius
gyvenusiai absoliutinės monarchijos ir totalitarizmo priespaudoje.
Plačiau skaitykite gruodžio mėnesio numeryje.
