Kadaise, labai seniai, būdamas aštuonmetis ir stovėdamas ant triaukščio namo stogo Brukline, pirmą kartą gyvenime patyriau nuostabą.
Tais tolimais 1943 m. mes vos prieš keletą savaičių buvome persikėlę iš drėgno pirmo aukšto būsto greta triukšmingo fabriko į nešildomą butą viršutiniame šio daugiabučio aukšte. Iki tol aš niekada vienas nebuvau užlipęs ant mūsų naujojo stogo. Mama sakė, kad tai labai pavojinga, kad tai tikras žmogaus pastatytas skardis.
Temstant mano draugai išsiskirstė po namus valgyti, motina išėjo į parduotuvę, o aš nedrąsiai užkopiau paskutiniu laiptatakiu galvodamas – „dabar arba niekada”. Atkabinau toliu apmuštų durų kabliuką ir įžengiau į lentų, akmenukų, kaminų, narvelyje burkuojančių balandžių ir skalbinių virvių pasaulį. Tą akimirką pajutau, kaip ima keistis mano gyvenimas.
Plačiau apie tai skaitykite “National Geographic Lietuva” gruodžio mėnesio numeryje.