Biologė Džiuli Menela (Julie Mennella) tiria kūdikių skonio pojūtį ir dažnai įrašinėja savo eksperimentus vaizdo kamera. Mudviem neseniai susitikus Monelo cheminių juslių centre (Monell Chemical Senses Center) Filadelfijoje, ji parodė įrašą, kuriame aukštoje kėdutėje sėdintį kūdikį motina maitina kažkokiu saldžiu maistu. Vos šaukšteliui pasiekus mergaitės burną, jos veidas palaimingai nušvinta, o lūpos susiglaudžia lyg pasirengusios čiulpti. Paskui Dž. Menela parodė vaizdo įrašą, kuriame kitas kūdikis pirmąsyk ragauja brokolinį kopūstą, kaip ir daugelis kitų žaliųjų daržovių pasižymintį švelniu kartumu. Vaikas susiraukia, žiauktelėja ir nusipurto. Ranka ima daužyti kėdutės stalviršį. Gestais parodo ženklą „stop”.
Moters krūtų piene yra tam tikros rūšies cukraus – laktozės. „Turime duomenų, kad kūdikiai jau gimę teikia pirmenybę saldumui, – aiškina Dž. Menela. – Neskaitant pastarųjų kelių šimtmečių, jei vaikas negaudavo motinos arba žindyvės pieno, jis beveik neturėdavo galimybių išgyventi.” Mokslininkė tvirtina, jog bjaurėjimasis karčiu maistu taip pat yra įgimtas ir padeda išlikti, nes kartumu pasižymi toksinai, atsiradę augalams evoliucionuojant, kad niekas, įskaitant žmones, jų nevalgytų.
Plačiau apie tai skaitykite “National Geographic Lietuva” gruodžio mėnesio numeryje.