Šešėlių priedangoje
Tūnodami tamsoje laukėme leopardų pasirodant prie tako Sandžajaus Gandžio nacionalinio parko (Sanjay Gandhi National Park), Indijoje, pakraštyje. Šis 104 km2 užimantis žaliuojančios laukinės gamtos plotas yra viduryje didžiulio pilko Mumbajaus metropolio. Kitapus tako prie pat parko stovėjo eilė aukštų daugiabučių pastatų. 22 val. vakaro pro pravirus butų langus buvo girdėti plaunamų indų tarškėjimas ir miegoti besiruošiančių vaikų balsai. Iš tolumoje stūksančios šventyklos sklido religinė muzika, paauglių juokas, motociklų burzgimas. 21 mln. gyventojų turintis miestas gaudė ir barškėjo lyg didžiulė mašina. Kažkur aplink mus augalijoje šių garsų klausėsi ir leopardai, laukdami, kol viskas nutils. Stebėdami.
Šiame parke ir jo prieigose gyvena maždaug 35 leopardai, tad vienam gyvūnui tenka vidutiniškai 4 km2, nors jie nesunkiai gali per dieną įveikti 15 km. Be to, juos supa viena tankiausiai pasaulyje apgyventų vietovių, kur vienam kvadratiniam kilometrui tenka maždaug 30 tūkst. žmonių – beveik dvigubai daugiau nei Niujorke. Ir vis dėlto leopardai klesti. Dalį maisto jie gauna medžiodami elnius aksius ir kitus parke besiveisiančius laukinius gyvūnus. Bet daugelis leopardų neretai kerta neaptvertą ribą tarp gamtos ir civilizacijos. Miestui užmigus, jie sėlina į gatves ir skersgatvius medžioti šunų, kačių, kiaulių, žiurkių, vištų ir ožkų – žmonių civilizacijos amžinų palydovų. Kartais leopardų grobiu tampa ir žmonės, bet taip nutinka retai.
Plačiau apie tai skaitykite “National Geographic Lietuva” gruodžio mėnesio numeryje.
