Komandiruotė į Marsą
1880 m. škotas Robertas Luisas Stivensonas kartu su savo naująja nuotaka tyrinėjo Kaliforniją. Aš priklausau daugiau nei 500 keliautojų grupei, tiriančiai Marsą iš Kalifornijos pažangiausiu visų laikų robotu, nusiųstu į kitą planetą. Man rašant, „Curiosity” bando išgręžti skylę Geilo (Gale) kraterio uolienoje. Sunku patikėti, kad šis neandertalietiškas žygdarbis įrodo jo pažangumą, bet kaip tik taip ir yra. Nusigauti iki to uolienos luito prireikė 10 metų konstravimo Žemėje ir 6 mėnesių pasirengimo Marse. Užtruksime dar kelias savaites, kol išgręšime 5 cm gylio skylutę ir paimsime vaikiškos aspirino tabletės dydžio mėginį. Visa tai darome norėdami rasti cheminių įrodymų, kad Marsas labai panašus į Žemę, t. y. kad ir čia kadaise buvo gyvybei palanki aplinka.
Esu geologas ir Žemėje man neretai tenka dirbti gamtoje. Paprastai į kelią leidžiamės tik su saujele bendradarbių. Į atokias vietoves važiuojame visureigiais sunkvežimiais arba skrendame nedideliais lėktuvais ar sraigtasparniais. Tuomet daug žygiuojame. Kartais komandiruotes tenka planuoti kelis mėnesius, bet tikrai ne dešimtmetį, o norint paimti mėginį, tereikia išsitraukti iš kuprinės geologo plaktuką ir atskelti
gabalėlį uolienos. Tai trunka vos kelias minutes, o ne savaites. Grįžę į laboratoriją surinktus bandinius
ištiriame per keletą dienų, o ne mėnesių, kaip „Curiosity”. Žemėje, kaip ir Marse, darbui lauko sąlygomis reikia daug praktinės patirties, bet Raudonojoje planetoje viskas vyksta visai kitu lygmeniu.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje.
