Viskas gimė iš chaoso
Iš daugiau kaip 350 mln. km atstumu pralėkusios kometos uodegos išpešta dulkelė. Dabar pro elektroninį mikroskopą Vašingtono universiteto rūsyje įrengtoje laboratorijoje matomas jos vaizdas didėjo, kol užpildė kompiuterio ekraną tarsi nežemiškas peizažas. Į rantytą skardį panašų tamsų lopinėlį Deivas Džozvijakas (Dave Joswiak) padidino 900 000 kartų. Lopinėlis išsiskaidė į mažus deguto juodumo grūdelius. „Kai kurie jų vos kelių nanometrų dydžio – nepaprastai maži, – pagarbiai ištarė D. Džozvijakas. – Manome, kad tai pirmapradė nepakitusi medžiaga, iš kurios susidarė visa, kas yra Saulės sistemoje.” Dulkelė turi vardą – Inti, kaip inkų Saulės dievas. Veikiausiai ji beveik visą pastarųjų 4,5 mlrd. metų laikotarpį išbuvo stingdančiame šaltyje už Neptūno, kometoje „Wild 2″ (skaitoma „Vilt du”). Prieš kelis dešimtmečius dėl kažkokio postūmio pakeitusi orbitą ir pralėkusi pro Jupiterį, „Wild 2″ buvo įtraukta į vidinę Saulės sistemos
dalį ir ėmė irti Saulės kaitroje. 2004 m. sausį prašvilpęs pro „Wild 2″, NASA erdvėlaivis „Stardust” aerogelio – į sustingusius dūmus panašios purios stikliškos medžiagos – pripildyta gaudykle prigaudė tūkstančius dulkelių. Po dvejų metų kapsulė su šiuo opiu kroviniu parašiutu nusileido dykumoje Jutos (Utah) valstijoje. Iškrapštę dulkeles iš gelio ir pakišę po elektroniniais mikroskopais, „Stardust” komandos nariai pažvelgė į mūsų Saulės sistemos gimimą. Tai, ką išvydo, juos pribloškė.
Mokslininkai seniai žinojo, kad planetos, kometos ir kiti aplink Saulę skriejantys kūnai prieš maždaug 4,5 mlrd. metų susiformavo iš Saulės ūku vadinamo besisukančio dulkių ir dujų disko. Ilgai manyta, kad šie objektai susidarė daugmaž ten, kur ir skrieja dabar. Šaltoje terpėje už Neptūno kometos būtų susiformavusios iš ledo ir anglingų purių dulkių mišinio. Tačiau tamsiuosiuose Inti grūdeliuose rasta egzotiškų mineralų – tvirtų uolienų ir metalų, pavyzdžiui, volframo ir titano nitrido, gabalėlių, kurie būtų galėję atsirasti tik šalia ką tik gimusios Saulės, aukštesnėje kaip 1700 °C temperatūroje. Į išorinę Saulės sistemos dalį juos turėjo išsviesti kažkoks galingas reiškinys.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje.
