Gorongozos atgimimas
Per vasaros musoninių liūčių sezoną, nuo lapkričio pabaigos iki kovo vidurio, vakarų pusėn pučiantys Indijos vandenyno pasatai gena į Mozambiką lietaus debesis. Slinkdami virš pakrantės, jie atgaivina Šeringomos plynaukštės (Cheringoma Plateau) miombo medžių retmiškius, paskui – savaną ir užliejamas pievas Didžiajame Riftų slėnyje (Great Rift Valley). Galiausiai debesis sulaiko Gorongozos kalno (Mount Gorongosa) šlaitai, kur, tarsi palaiminimas, jie prapliumpa liūtimis.
Gorongozos masyvas, siekiantis 1863 m aukštį, kasmet gauna beveik du metrus kritulių. To pakanka vešėti drėgnajam miškui ant viršukalnės – ir rytų pusėje, Riftų slėnyje, esančiam parkui, kuris kadaise buvo vienas turtingiausių pasaulyje laukinės gamtos prieglobsčių. Kol dar nebuvo nuniokojęs Mozambiko pilietinis karas,
po Gorongozos nacionalinį parką (Parque Nacional de Gorongosa) klajojo drambliai, afrikiniai buivolai, didieji hipopotamai, liūtai, karpočiai ir daugiau nei dešimties rūšių antilopės. Dabar kai kurie iš šių gyvūnų grįžta, daugiausia dėka amerikiečių verslininko ir filantropo Grego Karo (Greg Carr), kuris vadovauja Gorongozos
atkūrimo projektui. 2010 m. parkas pažymėjo labai svarbų įvykį: Mozambiko vyriausybė ištaisė klaidą, padarytą kuriant parką, ir praplėtė jo ribas įtraukdama Gorongozos kalną – parko gyvybę palaikančių upių šaltinį.
