GELMIŲ IŠŠŪKIS
2012 KOVO 26 D., 5.15 VAL., 11° 22′ Š, 142° 35′ R [Į VAKARUS – PIETVAKARIUS NUO GUAMO (GUAM), RAMIOJO VANDENYNO VAKARINĖ DALIS]
Juodoje kaip degutas jūroje priešaušris. Mano povandeninis laivas DEEPSEA CHALLENGER šokčioja ir svyruoja, viršuje ritantis didžiulėms Ramiojo vandenyno bangoms. Mes nė vienas nuo vidunakčio nebemiegame, po kelių valandų būdravimo pradedame tikrinti nėrimo įrangą, ir į visus mus plūsteli adrenalino banga. Palyginus su kitais ekspedicijos nėrimais, šį kartą sąlygos pačios sudėtingiausios. Per išorines vaizdo kameras prie pat mažutės kabinos matau du nardytojus, besiblaškančius lyg prie stulpo pririšti sukinio kamuoliai – jie ruošia aparatą nyriui.
Kabina – 109 cm skersmens plieninis rutulys, aš suspaustas jame lyg riešutas kevale, mano keliai sulenkti, sėdžiu susikūprinęs, galvą žemyn spaudžia korpuso išlanka. Šitokia poza uždarytas išbūsiu aštuonias valandas. Basnirčia remiuosi į 180 kg plieninį liuką, sandariai užsklęstą iš lauko. Esu tiesiog užveržtas varžtais. Žmonės nuolat klausinėja, ar povandeniniame aparate manęs nekankina klaustrofobija.
Man ten patogu ir jauku. Prieš akis keturi vaizdo ekranai: trys perduoda signalus iš išorinių kamerų, o vienas yra kontrolinių prietaisų jutiklinis ekranas.
Povandeninis aparatas, nudažytas šviesiai žaliai, kaba vertikaliai bangose lyg žemyn nukreipta torpeda, nutaikyta į Žemės centrą. Pasuku 3D vaizdo kamerą, įtaisytą išorėje 1,8 m ilgio strypo gale, norėdamas pažiūrėti aukštyn į aparato korpusą. Nardytojai ruošiasi atlaisvinti plūdrųjį pripučiamąjį maišą, pritvirtintą prie aparato, laikantį jį vandens paviršiuje.
Ne vienus metus mąsčiau apie šią akimirką. Ir meluočiau sakydamas, kad kelias paskutines savaites nesibaiminau bandydamas numatyti viską, kas gali nutikti. Tačiau dabar jaučiuosi stebėtinai ramus. Mane gaubia aparatas, esu jo dalis, o jis yra manoji, įkūnijanti visas idėjas ir svajones. Kaip vienas iš jo konstruktorių, aš puikiai žinau kiekvieną funkciją ir visas silpnąsias jo vietas. Kelias savaites lavinusis valdyti aparatą, mano ranka pati atranda reikiamą svirtį ar jungiklį. Šiuo metu nebekankina bloga nuojauta, vien ryžtas padaryti tai, dėl ko čia atvykome, ir vaikiškas susijaudinimas laukiant, kas bus.
