Nauja senoji Libija
Muamaro al Kadafio (Muammar al-Qaddafi) mirtino priešo bronzinė statula gulėjo ant nugaros medinėje
dėžėje, gaubiama muziejaus saugyklos tamsos. Jis buvo Septimijus Severas (Septimius Severus). Kaip ir M. Kadafis, jis kilęs iš ten, kur dabar yra Libija, ir 18 metų, II a. pab.-III a. pr., valdė Romos imperiją. Jo gimtinė, Leptis Magna (Leptis Magna) – prekybinis miestas už 130 km į rytus nuo miesto, finikiečių kadaise vadinto Ėja
(Oea), dabartinio Tripolio, – visomis prasmėmis buvo tapęs antrąja Roma. Praėjus daugiau negu 1700 metų po imperatoriaus mirties, Libijos kolonizatoriai italai jį pagerbdami pastatė statulą, vaizduojančią impozantišką barzdotą vadą su deglu iškeltoje dešinėje rankoje. Statula iškilo pagrindinėje Tripolio aikštėje (dab. Kankinių aikštė; Martyrs’ Square) 1933 m. Ir čia stovėjo pusę šimtmečio, kol kitas Libijos valdovas įsižeidė.
„Statula tapo opozicijos idėjų reiškėja, nes tik jos Kadafis negalėjo nubausti, – sako iš Libijos kilęs Londono karališkojo koledžo (King’s College London) archeologijos profesorius Hafedas Valda (Hafed Walda). – Žmonės kasdien klausinėdavo: „Ką Septimijus Severas pasakė šiandien?” Statula pradėjo erzinti režimą. Todėl M. Kadafis išmetė ją į šiukšlyną. Leptis Magnos gyventojai statulą suieškojo ir vėl parsigabeno.” Ir štai čia aš ją radau, gulinčią medinėje dėžėje tarp sodininkystės įrankių ir nebetinkamų langų rėmų, laukiančią vienokio ar kitokio likimo, kokį galbūt jai naujoji Libija skirs.
