Ist Saido istorija
Kai paskutiniai klientai nusibraukė nuo veidų prikibusius mėsos pyrago trupinius, kai jų gerklėmis nuslydo paskutinis ungurio drebučiuose kąsnis, kai buvo išgertas paskutinis arbatos puodelis, Fredas Kukas (Fred Cooke), Kingslando Didžiojoje gatvėje (Kingsland High Street) 41, Londone, esančio F. Kuko mėsos pyragų
ir bulvių košės restoranėlio savininkas, apvertė kartoninę durų iškabą. Užkandinės, jo senelio įkurtos tais metais, kai karalius Jurgis V sėdo į sostą (1910 m. – vert. past.), ranka užrašyta iškaba vietoje ATIDARYTA paskelbė: UŽDARYTA.
„Žinoma, teko nubraukti ašarą”, – tarė F. Kukas, prisimindamas 1997 metų vasario 11 dieną. F. Kukas, stambaus sudėjimo vyras viršugalvyje praretėjusiais plaukais, ant pakaušio krintančiais vešliomis žilomis bangomis, ilgesingai žvelgė į stendą Haknio muziejuje (Hackney Museum). Parodoje buvo tinklelis unguriams iš cisternos išgriebti, puodai virti bulvėms, iš kurių bus grūdama košė, plieninės pyragų skardos ir popieriniai maišeliai su įspaudu „F. Cooke” maistui išsinešti. Trijų kartų šeimos verslo rakandai, dabar
jau tapę muziejaus eksponatais.
„Tarp visų mėsos pyragų ir bulvių košės restoranėlių buvome tikri Bakingamo rūmai”, – pasakė jis. Apie pelną gali paliudyti deimantinė smeigė jo dešinėje ausyje ir stora tarsi antrankiai auksinė apyrankė. Kingslando Didžiosios gatvės restoranas, viena iš šešių Kukų šeimos užkandinių, buvo tikras laivyno flagmanas, tačiau šį laivą paskandino Londono rytinės dalies socialinio peizažo pokyčiai.
