KITAS TIBETAS
PIRMAS KELIAS SEKUNDES šis įvykis Urumčyje, turint galvoje, kas čia vyko prieš savaitę, atrodė kone linksmas. Tuo metu visai negalėjai numanyti, kas bus toliau. Šią liepos dieną mieste atvėso, ir žmonės išlindo iš namų. Kai kurios parduotuvės neatsidarė, nes buvo išdaužyti jų langai, bet maisto pardavėjai išstūmė į gatves vežimėlius. Prieš savaitę čia kilo etninis konfliktas ir žuvo apie 200 žmonių. Tai vienas kruviniausių protestų, vykusių po skerdynių Tiananmeno aikštėje prieš 20 metų. Tad Kinijos vyriausybė į Urumčį, Sindziango Uigūrų autonominio rajono centrą, atsiuntė dešimtis tūkstančių saugumo pajėgų, kad atkurtų santarvę tarp hanų ir uigūrų. Kinai, arba hanai, Kinijos visuomenėje sudaro daugumą, bet uigūrai, tiurkų kalba kalbanti Centrinės Azijos tauta, šį vakarinį šalies pakraštį laiko savo protėvių gimtine.
Hanų saugumo pajėgos rikiavosi kiekvienoje uigūrų kvartalo gatvėje. Kariai buvo apsikarstę maišto malšinimo įranga ir automatiniais ginklais. Vieninteliai garsai sklido iš garsiakalbių, užkeltų ant turgaus gatvėmis lėtai važinėjančių sunkvežimių: pro juos buvo transliuojama geroji etninės darnos naujiena. Jei šį pirmadienį Urumčyje ir buvo planuojami kokie nors neramumai, juos gaubė tyla.
