Paskendęs uždraustoje zonoje
Istorija retai kada būna panaši į pasakėčią ar parabolę. Vis dėlto, ką galėtumėte pasakyti apie tokį nutikimą? Į prieskoniais garsų Indijos pakrantės uostą XVI a. išplaukia prekybinis portugalų laivas. Jis gabena devynias galybes aukso ir dramblio kaulo. Kai suka palei pietinį Afrikos smaigalį – Gerosios Vilties iškyšulį, – stipri audra jį nubloškia toli nuo maršruto. Po kelių dienų sukiužintas laivas paskęsta paslaptingoje, rūku apgaubtoje pakrantėje, o jos smėliuose sublizga šimtai milijonų karatų deimantų – negailestingas pasityčiojimas iš jūreivių svajonių apie turtus. Namų nepasiekia nė vienas iš įgulos narių.
Šio neįtikimo pasakojimo nežinotume, jeigu 2008 m. balandį Sperrgebiet (vokiečių k. reiškia „draudžiamoji zona”) – pasakiškai turtingame ir pašaliniams draudžiamame tarptautinės „De Beers” bendrovės deimantų kasyklų greta Oranžinės (Orange) upės žiočių pietinėje Namibijos pakrantės dalyje ruože – smėlynuose nebūtų rastas paskendęs laivas. Dirbdamas „U-60″ sektoriaus kasykloje vienas iš bendrovės geologų aptiko tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodė tartum tobulo akmeninio rutulio pusė. Iš smalsumo jis pakėlė radinį ir kaipmat suvokė, kad tai vario liejinys. Keista trišakio formos žymė ant išdūlėjusio lydinio pasirodė esanti firminis vieno turtingiausių renesansinės Europos bankininko Antono Fugerio (Anton Fugger) spaudas. Tokie liejiniai buvo mainomi į prieskonius pietinės ir pietrytinės Azijos šalyse pirmoje XVI a. pusėje.
