DURIS ATIDARO JIS PATS. Jokių ginkluotų sargybinių, jokių mėginimų slėptis. Abu Bakaras Baširas (Abu Bakar Baasyir) gyvena kukliame vienaaukščiame namuke, internatinės mokyklos, kurią padėjo įkurti ramiame Ngruki kaime, pagrindinės šalies salos Javos vidurio aukštumose, teritorijoje. Laibas it šakalys 71-erių metų A. B. Basyiras augina smailią žilą barzdelę, o gyvas tamsias akis padidina akiniai auksiniais rėmeliais. Jis – tariamas dvasinis islamistinės kovotojų grupuotės „Jemaah Islamiyah” („Džama islamija”, Islamo bendrija) lyderis. Ši organizacija siejama su mažiausiai pustuziniu sprogdinimų Indonezijoje per pastarąjį dešimtmetį, įskaitant sukrečiamus 2002 m. sprogimus naktiniame klube Balyje ir, ko gero, savižudžių išpuolius šių metų vasarą prabangiuose Džakartos viešbučiuose.
A. B. Basyiras neigia prisidėjęs prie smurto ir tartum klestintis mafijos vadeiva trūkstant įrodymų išvengė sąsajų su įvykdytais išpuoliais. Jis dukart kalėjo – bendra bausmės atlikimo trukmė nesiekė ketverių metų – už smulkius nusikaltimus, tiesiogiai nesusijusius su sprogdinimais. Tačiau jo įsteigta islamiška internatinė mokykla neabejotinai buvo džihadistų, arba džihadžių, ketinančių Pietryčių Azijoje sukurti islamo valstybę, veiklos centru. Keletas Ngruki mokyklos absolventų buvo nuteisti už prisidėjimą prie didžiųjų teroristinių aktų. Niekam nekyla abejonių, kad A. B. Basyiro mokymai įkvėpė šimtus, galbūt tūkstančius sekėjų žudyti ir rengti išpuolius prieš „nukrypusias” musulmonų grupes, taigi tas, kurios nepritampa prie vyraujančio islamo. Kad ir kaip būtų, jis pats atveria savo namų duris. „Užeikite, – indonezietiškai (bahasa Indonesia – modifikuota malajų šneka, tapusi valstybine šalies kalba) taria jis. – Išgerkite sulčių.”