KOPŲ JŪRA

          Pro lėktuvo langą kopos atrodo tarsi vėjuotą popietę išdžiaustytos baltos drobės. Iš tiesų vietovės vardas Lensois Maranjensis (Lençóis Maranhenses) reiškia „Maranjauno paklodės”. Maranjaunas (Maranhão) – tai Brazilijos valstija atogrąžų klimato šiaurės rytų krante, kur boluoja šios Pusmėnulio formos kopos. Kad ir kaip ši dykuma vadinasi, ji nuostabi tviskančiomis balto smėlio vilnimis. Po lietaus atsivėrusiuose skaisčiai mėlynuose ir žaliuose ežeruose plaukioja sidabrinių žuvų guotai. Per aukštas kopas piemenys gena ožkų bandas. O į jūrą plaukia žvejai, kuriems kelią rodo tik žvaigždės ir kadaise sudužusių laivų šmėklos.
          „Čia jautiesi lyg kitame pasaulyje”, – sako Karolina Alvičė (Karolina Alvite), buvusi šio 1550 km² nacionalinio parko direktorė. Parkas įkurtas prieš trejetą dešimtmečių siekiant išsaugoti stebėtiną ekosistemą. Tarsi vidury Sacharos išvystum jūrą, plytinčią prie Bahamų krantų.
          Tiktai šioje dykumoje miražas yra tikrovė.
          Tiesą sakant, pagal griežtą geografinį apibrėžimą, Lensoisas ir nėra tikra dykuma, teigia Maranjauno federalinio universiteto geografas Antonijus Kordeiras Feitoza (Antonio Cordeiro Feitosa). Šiame regione per metus iškrinta apie 1200 mm lietaus. O vidutinis metinis dykumos kritulių kiekis yra ne daugiau kaip 250 mm.