Sparčiai skęstanti sala

Autorius Adi Renaldi

Fotografas Aji Styawan

Timbulsloko (Timbulsloko) kaime, maždaug už 400 km į rytus nuo Indonezijos sostinės Džakartos (Jakarta), kapinės jau buvo po vandeniu. Pažvelgus į žemėlapį vis dar galima susidaryti įspūdį, kad šis kaimas yra šiaurinėje Centrinės Javos pakrantėje, bet iš tiesų pastaruoju metu aplinkinės žemės jau priklauso Javos jūrai.

Už kelių šimtų metrų nuo gyvenvietės esančios kapinės nuo 2020 m. išlieka apsemtos net per atoslūgį. Viduryje jų stovi negyvas medis, apsuptas kelių dešimčių iš vandens styrančių antkapių. Mukmina mirė perkopusi septintąjį gyvenimo dešimtmetį. Kaip ir kiti dar gyvi senoliai, ji prisiminė, koks žalias ir klestintis kadaise buvo jų kaimas.

Ryžių laukai driekėsi kiek mato akys. Buvo auginami kokosai, raudonieji svogūnai, aitriosios paprikos, kopūstai, morkos, bulvės. „Sudygdavo viskas, ką berdavai į žemę”, – prisimena kaimo seniūnas Ašaras (Ashar). Šiam liesam ir raumeningam vyrui vos 39-eri, bet net ir jis atsimena geresnius laikus. Vanduo staiga pakilo vos per pastaruosius du dešimtmečius.