Autorė Rene Ebersole
Fotografas Brent Stirton
Žvėriena – baltymų šaltinis milijonams žmonių, tačiau kelia grėsmę laukinei gamtai ir gali būti pavojinga žmonių sveikatai. Ar yra kuo ją pakeisti?
Kongo Demokratinėje Respublikoje vietiniai mbučių tautos gyventojai medžioja laukinius gyvūnus pragyvenimui. Tam jie naudoja iš vijoklių nupintus tinklus. Moterys riksmais varo grobį į vyrų tinklus. Medžiotojai dažniausiai gaudo smulkius žvėrelius, pavyzdžiui, dukerius.
Laukinių gyvūnų mėsa – nuo antilopių, beždžionių ir dygliakiaulių iki nykstančių gorilų, dramblių bei skujuočių – visada buvo neatsiejama nuo šios šalies kultūros.
„Iš Kongo baseino miškų kasmet išgaunama daugiau kaip 5 mln. tonų žvėrienos. Didžioji dalis jos keliauja į miestų centrus – ne prasimaitinimui, o kaip prabangos prekė“, – aiškino Ludas Kinzonzis (Lude Kinzonzi). Jis dirba WCS žvėrienos projekte, kuriuo siekiama apsaugoti laukinę gamtą mažinant žvėrienos paklausą miestuose. Jei „gavybataip ir tęsis, kai kurie laukiniai gyvūnai tiesiog išnyks, – sakė jis. – Tikimės, kad ši kampanija įtikins miestiečius vietoj žvėrienos rinktis vietoje užaugintus maisto produktus.“
Pastaruoju metu vykstant, ko gero, didžiausiai pandemijai po Juodosios mirties, siautusios XIV a. viduryje, diskusijos apie tai, kaip apsaugoti žmones nuo gyvūnų platinamų infekcinių ligų, užgožė nerimą dėl mažėjančios biologinės įvairovės, kurią lemia prekyba žvėriena.
Daugiau kaip 70 % ligų, kuriomis žmonės užsikrėtė nuo XX a. penktojo dešimtmečio, įskaitant Ebolą, ŽIV, beždžionių raupus ir koronavirusus, persimetė iš laukinių gyvūnų. Pagrindinė šių protrūkių priežastis yra žmogaus veikla, ypač mūsų brovimasis į laukinę gamtą siekiant kirsti miškus ir plėsti dirbamąsias žemes bei ganyklas, taip pat prekyba laukiniais gyvūnais ir žvėrienos vartojimas.
Neseniai ištyrus 16 rūšių, kurių mėsa dažniausiai prekiaujama Kinijos žvėrienos turgavietėse, aptiktas 71 žinduolių virusas, iš kurių 18 kelia „potencialiai didelį pavojų“ žmonėms ir naminiams gyvūnams.
Visą straipsnį rasite „NAtional Geographic“ 2023 m. birželio numeryje.