Autoriai Brook Larmer ir Jane Zhang
Fotografas Justin Jin
Mažėjantis gimstamumas keičia šios įtakingos pasaulio valstybės ateitį. Šimtus metų Kinija buvo daugiausia gyventojų turinti šalis. Tačiau Kinijos gyventojų skaičiui pradėjus grėsmingai mažėti, šiais metais į priekį išsiverš Indija. Kas nutinka šaliai pasiekus virsmo tašką?
Žmonių trūkumas daugiau nei 1,4 mlrd. gyventojų turinčioje šalyje gali atrodyti paradoksalus. Kinijos tapatybės ir galios pojūtis per visą istoriją buvo susijęs su pribloškiančiu gyventojų skaičiumi.
221 m. pr. Kr. imperatoriui Čin Ši Huangui pasiuntus milijoną darbininkų statyti Didžiosios sienos, toks grandiozinis sumanymas derėjo dinastijai, kurios valdose gyveno daugiau nei
ketvirtadalis pasaulio žmonių. Po dviejų tūkstantmečių Kinijos kaip XXI a. supervalstybės
iškilimą lėmė iš pažiūros begalinė darbuotojų pasiūla, šimtams milijonų žmonių suvažiavus į
miestus. (Dabar Kinijoje daugiau nei po milijoną žmonių gyvena 153 miestų vietovėse; JAV tokių
vietovių yra 50.) Po keturių svaiginamo ekonomikos augimo dešimtmečių Kinija atrodo it nesustabdomas milžinas, kurio galios kyla iš gyventojų skaičiaus, maždaug 7 kartus viršijančio
Nigerijos, 42 kartus Peru ir 140 kartų Švedijos. Tačiau Kinija pasiekė virsmo tašką.
Vyriausybės skaičiavimu, pernai šalies gyventojų skaičius sumažėjo – taip prasidėjo ilgas
krytis, kuris, kaip prognozuoja demografai, tęsis iki šio amžiaus pabaigos.
Visą straipsnį rasite „National Geographic“ 2023 m. balandžio numeryje.