Autorius Tom Mueller
Fotografas Harry Burton
Svarbi informacija apie Tutanchamono kapo vietą paaiškėjo XX a. pirmojo dešimtmečio
pradžioje Karalių slėnyje – raižytų kanjonų komplekse kitapus Nilo nuo dabartinio Luksoro, kur
kadaise buvo senovės Egipto sostinė Tėbai. Kitaip nei ankstesni faraonai, laidoti didžiulėse piramidėse, kurias plėšikams būdavo lengva išgrobstyti, Tėbų karalius imta laidoti giliose kapavietėse, iškastose uolėtuose nuošalaus slėnio šlaituose.
922 m. lapkričio 4 d. vienas britų archeologo H. Karterio komandos darbininkas, kurio pavardės istorija nemini, rado tašytą akmenį – viršutinę užkastų laiptų pakopą. Savo kišeniniame dienoraštyje H. Karteris įrašė vos penkis žodžius: „Rasti pirmieji kapo laiptai.“
Po kelių savaičių kasinėjimo buvo pasiektas kapas, esantis apie 7 m po žeme. Kitose užtinkuotose
duryse buvo dar daugiau antspaudų su Tutanchamono vardu. H. Karteris pradaužė mūre nedidelę
skylę ir pakėlęs žvakę pažvelgė vidun. Per vieną garsiausių archeologijos metraščiuose minimų
dialogų nekantrusis lordas Karnarvonas paklausė: „Ar ką nors matote?“, o H. Karteris atsakė:
„Taip. Tai nuostabu.“
Daiktai, kuriuos jis pamatė, buvo išties nuostabūs: auksinės lovos, natūralaus dydžio sargybinių
statulos, išardyti kovos vežimai, gausiai dekoruotas sostas – viskas suversta į krūvą.
Netrukus H. Karteris išsiaiškino, kad Tutanchamono kapą sudaro keturi kambariai, dabar
vadinami prieškambariu, priestatu, lobynu ir laidojimo patalpa. Kaip faraonui, kapavietė buvo
neįprastai maža, bet kambariuose buvo sudėta viskas, ko galėjo prireikti karališkai gyventi visą
amžinybę – iš viso apie 5400 daiktų.
Visą straipsnį rasite „National Geographic“ 2022 m. lapkričio numeryje.