Miškų ateitis
Jeloustounas atspindi pasaulinę tendenciją. Klimatui šylant miškų gaisrai nuo Amazonės iki Arkties vis didėja, karštėja ir dažnėja. 2019- 2020 m. gaisrai Australijoje išdegino plotą, didesnį nei Lietuvos, Latvijos ir Estijos drauge sudėjus. Žala tikrai didelė. Bet dažnai sutelkiame dėmesį tik į ją ir nematome, kas vyksta žuvus medžiams: šiandien daugeliui miškų atsigauti labai sunku. Tai irgi būdinga ne tik Jeloustounui ir šias problemas sukelia ne tik gaisras.
Bet pamatinė priežastis visada yra klimato kaita. Labai daug kur miškai patys jau neatsigauna ir kai kurios svarbiausios pasaulio girios ima virsti kažkuo kitu. Kai kurios niekada nebebus tokios, kokios buvo. Kitos apskritai nebeatsinaujins. Per pastaruosius 10 tūkst. metų Žemė prarado trečdalį visų miškų. Pusę jų- nuo 1900 m. Kirtome miškus dėl medienos, plėsdami dirbamuosius laukus ir ganyklas, statydami būstus ir tiesdami kelius.
Miškų atkūrimas
Autorė Alejandra Borunda
Nuo XIX a. pabaigos, kai žmonės pradėjo deginti iškastinį kurą ir į atmosferą leisti didžiulius anglies dioksido kiekius, vidutinė temperatūra pasaulyje pakilo maždaug 1,1 °C. Jei dabartinė teršalų išmetimo tendencija nesikeis, per ateinančius dešimtmečius temperatūra veikiausiai padidės dar bent tiek pat. Vidutiniškai pasaulyje miškų arealas gali plėstis maždaug iki 900 m per metus, jaunuolynams paprastai sekant jiems palankiausią klimatą ašigalių link arba įkalniui. Kad spėtų su dabartiniais pokyčiais, reikėtų judėti 6-10 kartų greičiau.
Tad kodėl jų nepasodinus dar, kad būtų išspręsta daugiau problemų? Tačiau nė viena didelio masto sodinimo operacija neapsiėjo be pražūtingų klaidų.