Ant išlikimo ribos
Ant išlikimo ribos
Ši Kalahario dalis jau sulaukė dėmesio kaip klimato karštasis taškas. Remiantis Keiptauno universiteto klimatologų modeliais, jei per dešimtmetį pasaulyje temperatūra pakiltų daugiau nei 1,5 °C, nors pagal JT Paryžiaus susitarimą to siekiama išvengti, vidutinė temperatūra Botsvanoje – kiek šiauriau nuo Houpvelės 3-iosios maitinimosi teritorijų – padidėtų daugiau nei 2 °C. Jeigu pasaulyje taptų vidutiniškai 3 °C šilčiau, čia temperatūra pakiltų 4,2 °C. Kaip rodo moksliniai duomenys, dėl to Kalaharyje sunyktų visa sistema. Kalaharis – didžiausia pasaulyje ištisa smėlio platybė, per Botsvaną, Namibiją, Pietų Afriką ir dar toliau vilnijantis vėjo pustomų kopų vandenynas, apklostytas savana – pavienių medžių pridaigstytu daugiausia žolėtu kraštovaizdžiu. Čia, pietiniame regiono pakraštyje, oro srovės supustė virtinę iš šiaurės į pietus slenkančių kopų, apsiaučiančių plikas kvarcito kalvas, pūpsančias it banginių kupros iš gelmių. Padėtis regione susijaukė dėl dešimtmečius trukusio ūkininkavimo, o dabar, regis, tuoj užgrius ir planetos šilimo padariniai.
Nykstantys rykliai
Autoriai Monica Serrano ir Sean McNaughton
Nuo 1970 m. intensyvėjant žvejybai ir stokojant deramos apsaugos vandenynų ryklių ir rajų sumažėjo 71 %. Visame pasaulyje rykliai ir rajos netyčia patenka į žvejybinius tinklus, bet kai kur jie gaudomi sąmoningai dėl mėsos, pelekų, žiaunų plokštelių, odos ir kepenų taukų. Skaičiuojama, kad XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje, kai ryklių žvejyba pasiekė aukščiausią tašką, buvo sugauta 63-273 mln. šių žuvų. To laikotarpio padariniai bus juntami dar ilgai.
Japonijos aistra popieriui
Fotografas James Whitlow Delano
Fantastiškus Fudžio kalno vaizdus, dizainerė Jumi Kacura (Yumi Katsura) iš jo siuva nuotakų sukneles, o režisierius Deividas Linčas (David Lynch) ant jo kuria litografijas. Vadinamasis vaši, japoniškas rankų darbo popierius, naudojamas visur: nuo skėčių ir papuošalų iki koronavirusą stabdančių veido kaukių. Tačiau jo istorija siekia bent 1300 metų.