Banginių paslaptys

Per visą istoriją mėtėmės tarp gyvūnų vertinimo per mūsų pačių elgesio prizmę ir atsisakymo pripažinti, kad esame į juos panašūs. Tai ypač tinka banginiams. Dažnai žiūrime į juos beveik kaip į žmones arba manome, kad jie visai kitokie nei mes.
Be abejo, nei viena, nei kita nėra visiška tiesa. Banginiai gyvena mums svetimoje aplinkoje. Gyvybė juda vertikalioje plokštumoje. Ten taip tamsu, kad rega menkai praverčia. Visi santykiai mezgami garsu. Kol leidžiame milijardus danguje ieškodami nežemiškos gyvybės, atskleisdami po bangomis glūdinčias paslaptis sužinome, kad čia, namuose, gyvena nepažįstamieji, kurie yra panašesni į mus, nei manėme. Banginių sąjungos, įmantrūs jų pokalbiai ir rūpinimosi jaunikliais būdai atrodo baugiai pažįstami.
Kai kurie jų netgi atvirai gedi. 2018 m. pietiečių daugiapelekių delfinų patelė, pavadinta Talekva (Tahlequah), 17 dienų snukiu stumdė savo naujagimio, kuris nugaišo vos gimęs, palaikus.
„Daug metų mokslininkai apibūdindami gyvūnų elgseną uoliai vengė tokių emocijas reiškiančių sąvokų kaip „laimingas”, „liūdnas”, „žaismingas” ar „piktas”,- rašo Džo Geidosas (Joe Gaydos), prižiūrintis Vašingtono valstijoje vykdomą universiteto programą, kuria siekiama saugoti gyvybę jūrose per mokslą ir švietimą. Tačiau Dž.Geidoso ir daugelio banginius tyrinėjančių biologų manymu, Talekvos elgesys buvo gedulo išraiška. Gyvenu už 6 km nuo Padžeto (Puget) sąsiaurio, kuriame dalį metų glaudžiais guotais it akrobatinių lėktuvų eskadrilės zuja trys pietiečių daugiapelekių delfinų būriai. Kokių paslapčių turi šie banginiai?