Drugiai vis skraido – iš pradžių tūkstančiais, paskui dešimtimis ar net šimtais tūkstančių. Jų sparnai buvo iš apačios rudi, o iš viršaus ryškiai oranžiniai, todėl lėkdami pro šalį atrodė lyg saulės šukės. Šis vaizdas kerėjo, stulbino ir gerokai trikdė.
Su šiuo drugių debesimi (oficialiai Nymphalis californica antplūdžiu) skaisčiai mėlyną vasaros dieną susidūriau Siera Nevados kalnuose. Drauge su Nevados universiteto Rine (Reno) biologu Matu Foristeriu (Matt Forister) kopėme į gumbo formos Pilies kalną (Castle Peak) į šiaurės vakarus nuo Tahou (Tahoe) ežero. Pilies kalno drugiai yra viena atidžiausiai stebimų pasaulio vabzdžių populiacijų: jau beveik 45 metus kiekvieną vasarą jie surašomi kas dvi savaites. Daugumą šių duomenų surinko M. Foristerio mokytojas, aistringas lepidopterologas Kalifornijos universiteto Deivise (Davis) profesorius Artas Šapiras (Art Shapiro), informaciją užrašydavęs
ant 7,5 × 12,5 cm dydžio kortelių.
Kompiuterizavę ir išanalizavę šiuos duomenis M. Foristeris su savo komanda pastebėjo, kad nuo 2011 m. ant Pilies kalno drugių mažėja. Aptarinėdami, kas tai lemia, priartėjome prie 2775 m aukščio viršūnės ir atsidūrėme tame oranžiniame rūke.
„Mintis, kad vabzdžiai nyksta, žmones labai stebina, ir tai visai suprantama”, – sako M. Foristeris. Jis mostelėjo į pro šalį skriejančius drugius: „Vabzdžiams būdinga šitai, todėl kartais tikrai gali pasirodyti keista.”
Sakoma, kad gyvename antropocene – laikotarpyje, kurį apibrėžia žmonijos poveikis planetai. Vis dėlto įvairiausiais aspektais pasaulyje vyrauja vabzdžiai. Skaičiuojama, kad bet kurią akimirką skraido, ropoja, plevena, žygiuoja, rausiasi ir plaukioja 10 kvintiljonų vabzdžių. Kalbant apie įvairovę šie skaičiai ne mažiau įspūdingi: vabzdžiai sudaro maždaug 80 % visų gyvūnų rūšių. Jie palaiko esamą pasaulio tvarką: be augalus
apdulkinančių vabzdžių dauguma žydinčių augalų, nuo daugiamečių saulučių iki gausiažiedžių sedulų, tiesiog išnyktų.
Plačiau skaitykite gegužės mėnesio numeryje.