Akimirksniu atsiduriu praeities ir dabarties sandūroje. Nieko panašaus dar neteko patirti. Atvykau į Vindzoro pilį apžiūrėti Didžiosios Britanijos karalienės Leonardo da Vinčio piešinių kolekcijos.
Už aukštų akmeninių sienų turistai fotografuoja asmenukes ir rausiasi tarp suvenyrinių arbatos rankšluostukų. Viduje, už chimeromis išpuoštų arkinių vartų, Leonardas perkelia mane į Renesanso laikus.
Žvelgdama į odinį albumą, XVI a. pabaigoje įrištą įspūdingoje šios pilies spaustuvėje, kone girdžiu menininką šnabždant. 6,5 cm storio nugarėlę puošia auksiniai ornamentai. Ant aptrinto ir neregimais praėjusių kartų˜ pirštų atspaudais sutepto viršelio parašyta: Disegni di Leonardo da Vinci Restaurati da Pompeo Leoni (Pompeo Leonio restauruoti Leonardo da Vinčio piešiniai).
Niekas nežino, kaip šis albumas atsidūrė Anglijoje, bet jo kilmė neabejotina. Italų skulptorius P. Leonis įsigijo Leonardo piešinius iš ištikimo menininko mokinio Frančesko Melcio (Francesco Melzi) sūnaus ir įrišo
juos mažiausiai dviem tomais. 1690 m. vadinamasis Leonio įrišimas pateko į Karališkąją kolekciją. 234 lapai užpildyti smalsaus Leonardo proto įžvalgomis.
Karališkosios kolekcijos fondo spaudinių ir piešinių vadovui Martinui Kleitonui (Martin Clayton) dėliojant lapus (dabar išskirstytus į 60 dėžių) akivaizdu, kad Leonardas domėjosi daugybe dalykų: botanika, geologija,
hidraulika, architektūra, karine inžinerija, drabužių dizainu, geometrija, kartografija, optika, anatomija. Ieškodamas atsakymų jis eskizuodavo, bandydavo įminti visatos paslaptis rašalu, kreida ir sidabrine adata.
Piešiniai užima kvapą aiškumu. Mažiausiame jų, už nykštį mažesniame fragmente, vos keliais neryškiais brūkštelėjimais pavaizduotas moters liemuo. Įspūdingiausias eskizas, švelniai atliktas raudona kreida ir lenktais štrichais, vaizduoja gimdoje susirietusį embrioną.
Plačiau skaitykite gegužės mėnesio numeryje.