Žuvis ir valgomoji kolokazija buvo vienintelis maistas, kurį 35-erių Milagros Ribero (Milagros Riberos) su šeima
galėjo rasti nedidelėje jų bendruomenės užimamoje teritorijoje Orinoko (Orinoco) upės deltoje, esančioje antros didžiausios Venesuelos čiabuvių grupės, vadinamos varao (Warao) gentimi, namuose. Birželį jie įveikė 800 km ir pasiekė Braziliją.
„Atkakome ieškoti maisto”, – prie Brazilijos pasienio Pakaraimos (Pacaraima) mieste varao genties žmonėms
neseniai įrengtoje Žanokuaitos (Janokoida) prieglaudoje esančios palapinės paaiškina M. Ribero.
Kiekvieną dieną su manta ant nugaros ir dokumentais rankose į pasienį atvyksta šimtai už būvį kovojančių venesueliečių. Kad susimokėtų už kelionę, šie prieglobsčio ieškantys žmonės pardavė visą turtą – televizorius, mobiliuosius telefonus, drabužius. Brazilijoje jie tikisi rasti svarbiausių dalykų – maisto, vaistų, saugumo ir darbo, kurio dėl nesustabdomai krintančio ekonomikos lygio, didžiulės infliacijos, aukšto nusikalstamumo lygio ir nuolatinio maisto bei vaistų trūkumo neteko savo šalyje.
Nuo 2017 m. Brazilijoje įsikūrė daugiau nei 58 tūkst. venesueliečių; per visą istoriją tai didžiausias persikėlėlių srautas tarp šių šalių. Daugelis nebeturi pinigų, todėl kelionė įstringa Pakaraimoje, kuri neseniai buvo ramus 12 375 gyventojus turintis miestas, tačiau dabar jame šimtai, o gal ir daugiau žmonių gyvena gatvėse ir miega palapinėse ar automobilių aikštelėse. Įtampa tarp vietos gyventojų ir į Braziliją atvykstančių venesueliečių sprogo rugpjūtį, kai po tariamo vieno krautuvininko apiplėšimo buvo padegtos persikėlėlių stovyklavietės.
Plačiau skaitykite lapkričio mėnesio numeryje.