Vos gimusį Poseidoną kartu su broliu Hadu ir seserimis Hestija, Demetra ir Hera prarijo tėvas Kronas. Juos išlaisvino vienintelis pažeminimo išvengęs šeštasis vaikas Dzeusas. Įvertinęs situaciją Poseidonas pripažino Dzeuso jėgą ir nutarė jam paklusti.
10 ilgų metų broliai su seserimis kovojo su tėvu, tetomis ir dėdėmis – galingaisiais titanais. Tai buvo bjaurus
karas, bet karas niekada nebūna malonus. Grieždamas dantimis Poseidonas atliko savo pareigą. Galų gale
jis – ne bailys. Taigi užsidėjo šarvus ir stojo į mūšį.
Kartais kovos nurimdavo – gal kas nors patraukdavo Dzeuso dėmesį, o gal titanams reikėdavo pailsėti. Kas žino? Poseidonui niekas nieko neaiškindavo. Kad ir kaip ten būtų, jis jausdavosi dėkingas už ramias akimirkas ir jų metu apsistodavo pas Pontą – senąjį jūrų dievą, močiutės Žemės deivės Gajos ir senelio dangaus dievo Urano draugą. Užmiršęs sunkų gyvenimą ir žiaurų karą, Poseidonas laimingas plaukiodavo Ponto vandenyse. Jį džiugino linksmai nardantys banginiai ir juokino sprunkantys krabai.
Plačiau skaityk rugsėjo mėnesio numeryje.