Saulei leidžiantis virš Temzės fjordo Naujoje Zelandijoje dešimtys laplandinių griciukų vėjo pašiauštomis plunksnomis tingiai šlepsėjo įlankos pakraščiu. Kylantis potvynio vanduo skandino dumbluotas seklumas, kuriose paukščiai maitinosi kaišiodami ilgus snapus į minkštą dirvožemį ir traukdami kirmėles bei krabus. Vandeniui artėjant jie liovėsi ieškoti lesalo ir nubrido į krantą, išstypusiomis kojomis negrakščiai nešdami savo apvalius rubuilius kūnus. Ne itin išvaizdūs ir nerangūs griciukai pilkų bei rusvų atspalvių plunksnomis atrodo visai paprasti. Dangui nusidažius oranžine spalva jie ėmė ruoštis nakčiai. Kartais šie paukščiai ilsisi valandų valandas, todėl atrodo gana sėslūs.
Tačiau tai visiška netiesa. Prieš pusę metų griciukai šią vietą pasiekė nuskridę įspūdingą kelią iš Aliaskos. Stebėtina tai, kad pakeliui jie nė karto nenutūpė pailsėti. Paukščiai skrido 8-9 dienas iš eilės visą kelią mosuodami sparnais – maždaug 11 500 km, daugiau kaip ketvirtadalį kelio aplink pasaulį.
Griciukai atvyko susitaršę ir išsekę. Dabar jie vėl nusipenėjo migracinei kelionei atgal į Aliaską, kur per vasarą suks lizdus ir perės. Iš pradžių šie paukščiai nuskris 10 tūkst. kilometrų iki Geltonosios jūros. Maždaug pusantro mėnesio praleis Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos pakrantėse, o palesę ir pailsėję nukeliaus dar 6500 km.
Plačiau skaitykite kovo mėnesio numeryje.