Poledinis grožis

Ryte pėsčiomis atkeliavus iš prancūzų Diumono Diurvilio (Dumont d’Urville) mokslinių tyrimų stoties Adelės pakrantėje (Adélie Coast), Rytų Antarktidoje, mums tenka pramušti ploną ledo sluoksnį, susidariusį eketėje, kurią anądien pragręžėme 3 m storio ledo lytyje. Eketė gana plati, kad pro ją tilptų žmogus. Apačioje – jūra. Mums dar neteko nardyti pro tokią siaurą angą. Leidžiuosi pirmas.

Rankomis, keliais, kulnais ir plaukmenų galais įsirangau į ertmę. Galiausiai atsidūręs stingdančiame vandenyje ir pažvelgęs atgal nustėrstu: skylė jau vėl ėmė trauktis.

Apatinį jūrinio ledo paviršių dengia tiršta plūduriuojančių ledo kristalų suspensija ir nusileisdamas aš ją sujudinau. Visa ta košė skuba į ertmę lyg ši būtų aukštyn kojomis apverstas kanalizacijos vamzdis. Man įkišus ranką į ledukų masę jos sluoksnis jau siekia beveik metrą. Čiupęs saugos lyną imu po centimetrą ropštis aukštyn, bet pečiai įstringa. Netikėtai mane apsvaigina stiprus smūgis į galvą: bandydamas mane iškasti vienas iš nardymo partnerių Sedrikas Žontilis (Cédric Gentil) kastuvu pataikė tiesiai man į viršugalvį. Galiausiai kažkas sučiumpa mano ranką ir ištraukia mane į orą. Šiandien nardymas baigtas. Bet tai tik vienas iš 32 kartų.

Plačiau skaitykite ir žiūrėkite liepos mėnesio numeryje.