Mažyčiai griuvėsiai

Sugriuvęs miestas. Ant bėgių stovintys traukiniai. Nuščiuvusios mokyklos. Dūlančios bibliotekos ir skalbyklos. Visa dingo.

Tai pasaulio pabaiga, tačiau Lori Niks (Lori Nix) dėl to nesikremta. Iš tiesų ji su kūrybos bei gyvenimo partnere Ketlin Gerber (Kathleen Gerber) yra šios linksmos apokalipsės kūrėjos.

L. Niks sako, kad jų tikslas – sukurti ir nufotografuoti „pabaigos neimplikuojančius naratyvus – dėl nežinomos katastrofos žmonių apleistų ateities didmiesčių modelius. Skatindamos, patraukdamos ir provokuodamos žiūrovų vaizduotę norime priversti [juos] susimąstyti apie dabartį. Ar tebeturime ateitį? Ar sugebėsime išsaugoti save?”

Daugiausia šių sudėtingų vaizdinių idėjų L. Niks kyla važiuojant metro arba žiūrint kelionių nuotraukas. Įkvėpimo ji semiasi ir iš praeities. XX a. aštuntajame dešimtmetyje užaugusi Tornadų alėjoje, ji matė daug ekstremalių oro sąlygų sukeltų padarinių – taip pat tokių katastrofų filmų kaip „Liepsnojantis pragaras” ir distopinių juostų kaip „Beždžionių planeta”.

Plačiau skaitykite balandžio mėnesio numeryje.