Nunaleko (Nunalleq) archeologinėje radavietėje, pietvakarinėje Aliaskos pakrantėje iki šių dienų išliko lemtinga laike sustingusi akimirka. Pažliugęs kvadratinis dirvožemio plotas pilnas kasdienių daiktų, kuriuos jupikų tauta naudojo išlikimui ir šventėms. Visi jie liko gulėti ten, kur ir buvo per mirtiną išpuolį beveik prieš keturis šimtmečius.
Kadaise stovėjusios didelės žeminės pakraščiuose matyti ugnies pėdsakų: užpuolikai padegė pastatą norėdami išrūkyti jo gyventojus – maždaug 50 žmonių, ko gero, priklausiusių giminiškų šeimų sąjungai ir čia apsistodavusių, kai nemedžiodavo, nežvejodavo ir nerinkdavo augalų. Atrodo, kad nebuvo pasigailėta nė vieno. Archeologai atkasė vienos aukos, tikriausiai moters, palaikus. Ji žuvo apsinuodijusi dūmais bandydama iškasti tunelį po siena. Moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių griaučiai buvo rasti vienoje krūvoje, sukniubę veidais į žemę, todėl galima daryti prielaidą, kad jie buvo paimti nelaisvėn ir nužudyti.
Archeologijoje senovinės nelaimės dažnai yra tikras lobis šiuolaikiniam mokslui. Nunaleke archeologai atkasė daugiau kaip 2500 nepaliestų radinių – nuo įprastų valgymo įrankių iki išskirtinių daiktų, tokių kaip medinės apeiginės kaukės, iš vėplio ilčių pagamintos tatuiravimo adatos ir šiaurinių elnių dantų juosta. Mokslininkus džiugina ne tik radinių gausa bei įvairovė, bet ir tai, kad šie nepaprastai gerai išsilaikę, nes nuo maždaug 1660 m. gulėjo įšalusioje žemėje.
Plačiau skaitykite balandžio mėnesio numeryje.